Su 15min redakcija susisiekusi būsimoji studentė nupasakojo situaciją, jog pagal buvusios Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės dar 2018-aisiais patvirtintas nuostatas, abiturientas šiemet privalo matematikos, lietuvių kalbos ir užsienio kalbos (anglų) egzaminus išlaikyti taip, jog visų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis nei 40 balų, ir tik tada jis galės pretenduoti į mokslą Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Tačiau, pasak merginos, tarp dvyliktokų netyla diskusijos, ką daryti, jei baigei mokyklą, bet negali dalyvauti stojamųjų konkurse net į valstybės nefinansuojamą vietą dėl nelaikyto ar neišlaikyto anglų kalbos arba matematikos egzamino?
Pasak abiturientės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taiko visai kitokius reikalavimus nei pačios aukštosios mokyklos – kai kuriose užtenka tik metinių matematikos ar užsienio kalbos pažymių, kad galėtum studijuoti savo lėšomis.
„Kodėl abiturientas negali dalyvauti stojimų į universitetus ir kolegijas konkurse net į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, nors jo konkursinis balas atitinka universiteto ar kolegijos siūlomos specialybės reikalavimus?“ – klausimą kėlė abiturientė.
Paklausta, ar ji pati susidūrė su tokia situacija, mergina patikino, kad jos draugų ir pažįstamų rate nestinga tokių, kurių prašymai į LAMA BPO sistemą yra tiesiog neperduodami, jei jie nėra laikę, pavyzdžiui, matematikos, egzamino, bet planuoja mokėti už mokslą.
„Įdomu tai, jog stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti brandos atestatą, tačiau stojamųjų sistema nepateikia universitetams ir kolegijoms abituriento paraiškos, nes jis nelaikė ar neišlaikė anglų kalbos arba matematikos egzamino“, – teigė abiturientė.
Įstoti gali tik gerai pasirengę abiturientai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigia, kad visi reikalavimai stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas yra nustatomi kartu su aukštosiomis mokyklomis, todėl skirtingų reikalavimų būti tiesiog negali.
Pasak jų, taip siekiama, kad į Lietuvos aukštąsias mokyklas stotų tik gerai pasirengę moksleiviai. ŠMSM pažymi, kad merginos minėtas matematikos egzaminas privalomas tapo prieš dvejus metus, o anglų kalbos egzaminą būtina laikyti jau nuo 2015-ųjų.
„Visi reikalavimai paskelbiami prieš dvejus metus iki pirmakursių priėmimo, kad jau dešimtokai žinotų juos ir atitinkamai rinktųsi dalykus bei planuotų egzaminus“, – pabrėžia ŠMSM.
Ministerijos pateiktais duomenimis, konkursinis balas į valstybės finansuojamas vietas formuojamas iš lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos egzaminų įvertinimų, metinio tam tikrų dalykų vidurkio ir kiekvienai studijų programai specifinių reikalavimų. Visi universitetai ir kolegijos laikosi bendrųjų reikalavimų – minimo užsienio kalbos egzamino prašoma stojant į bet kurią aukštąją mokyklą.
„Jei stojama į valstybės nefinansuojamą vietą, reikalavimus tvirtina pačios aukštosios mokyklos savo priėmimo taisyklėse, tad jie gali skirtis nuo to, ko reikalaujama pretenduojant į valstybės finansuojamas vietas. Tačiau abiturientams būtina išlaikyti bent vieną valstybinį egzaminą“, – aiškino ŠMSM atstovai.
Aukštosios mokyklos laikosi vieningai
Vilniaus universiteto (VU) viešosios komunikacijos vadovė Živilė Kaminskienė komentavo, kad reikalavimus, kas gali kandidatuoti į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas su studijų stipendija vietas, kokie egzaminai ir kaip turi būti išlaikyti – nustato ŠMSM ir Mokslo ir studijų įstatymas, o aukštosios mokyklos privalo šių reikalavimų laikytis.
Stojantysis turi aiškiai išsianalizuoti jį dominančios programos konkursinio balo sandarą, nes ji atskirose programose gali būti skirtinga.
„Stojant į valstybės nefinansuojamą vietą kriterijai skiriasi. Juos nustato universitetai. Moksleivis, stodamas į valstybės nefinansuojamas vietas Vilniaus universitete, pagal minimaliuosius reikalavimus, turi būti išlaikęs bent vieną valstybinį brandos egzaminą, o stojančiojo konkursinis balas turi atitikti žemiausią kartelę, t. y. 5,4 balo. Tačiau stojantysis turi aiškiai išsianalizuoti jį dominančios programos konkursinio balo sandarą, nes ji atskirose programose gali būti skirtinga“, – aiškino Ž.Kaminskienė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų procesų skyriaus vadovė Sandra Kavalevskytė 15min patvirtino, kad norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje būtina išlaikyti minėtus egzaminus, o mokamose vietose taikomi kiek kitokie reikalavimai.
„KTU mokamose vietose taiko šiuos reikalavimus: privalomą vieną išlaikytą valstybinį brandos egzaminą, minimalų konkursinį balą 5,4, tokią pat kaip valstybinių vietų konkursinio balo sandarą“, – teigė KTU atstovė.
Pasak S.Kavalevskytės, tam, kad studijuotum valstybės nefinansuojamoje vietoje, nebūtina išlaikyti užsienio kalbos ar matematikos egzaminų, nes būsimas studentas už mokslą mokės savo lėšomis.
Priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdančios LAMA BPO atstovė D.Cicėnaitė-Kaveckienė patikino, kad sistemoje tokių klaidų būti negalėjo, tačiau jei abiturientas susidūrė su tuo, kad jo prašymas yra neregistruojamas, jis pats turėtų kreiptis į LAMA BPO darbuotojus.
„Kiekviena situacija yra individuali ir abiturientas turėtų kreiptis atskirai į mūsų konsultantus“, – sakė LAMA BPO atstovė.
Pasak D.Cicėnaitės-Kaveckienės, vienintelė aukštoji mokykla, kuri turi nusistačiusi aukštesnius reikalavimus stojantiesiems net į valstybės nefinansuojamas vietas, yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
