„Esu gimęs ir užaugęs Druskininkuose“, – per savo prisistatymą Seime birželio 11 dieną sakė R.Vaikšnoras.
-
Premjerė iš būsimo kariuomenės vado tikisi didesnio visuomenės įtraukimo į gynybą
-
Siūlydamas R.Vaikšnorą į kariuomenės vadus, G.Nausėda pabrėžia jo „turtingą patirtį“
-
R.Vaikšnoras sako pritariantis visuotiniam šaukimui, jį siūlytų vykdyti palaipsniui
-
R.Vaikšnoras: į profesinę karo tarnybą pritraukti jaunuolius padėtų pakeistas požiūris
-
Parlamentarai pritarė R.Vaikšnoro skyrimui kariuomenės vadu
„Jis nepamirš, kas buvo“
Būtent jo dzūkišką paprastumą, žmogiškumą išskyrė ir buvęs bendražygis, vienas žymiausių šalies karininkų Česlovas Jezerskas.
„Labai profesionalus kariškis, manau, kad jis tęs tradicijas, kurios yra kariuomenėje, tai labai daug reiškia. Sakoma, jog blogas tas karys, kuris nesvajoja tapti generolu, bet dar blogesnis generolas, kuris pamiršo, kad buvo karys“, – 15min sakė šiuo metu Druskininkų savivaldybės taryboje dirbantis atsargos generolas.
„Tai man atrodo, kad jis nepamirš, kas buvo (...) Man jis palikęs gerą įspūdį nuo tų senų laikų“, – pridūrė jis.
Jis su R.Vaikšnoru susidūrė 1991-aisiais, kai šis, dar būdamas 21-erių, prisijungė prie tuometinio Krašto apsaugos departamento Mokomojo junginio.
„Kaip karys, jis buvo labai profesionalus. Jis tada nuo eilinio iki vado praėjo visus karinius laiptelius – šaunuolis. Jis nuostabus ir kaip žmogus, ir kaip karys“, – pasakojo tuo metu Mokomajam junginiui vadovavęs Č.Jezerskas.
Jis tikino, kad gerais žodžiais jį minėjo ir pirmieji tiesioginiai jo vadai, vienas jų – ir dabar kariuomenėje vis dar tarnaujantis Pranas Kasteckas.
