Pasikvietęs į savus namus, Mantvydas aprodė dujų kolonėlę, kuriai projektą paruošė dar senieji buto savininkai. Dujos pasitarnauja ne tik kambarių apšildymui, bet ir karšto vandens paruošimui. Negana to, senos koklinės krosnies vietoje jis įsirengė židinį. Tačiau tiek vieno, tiek kito naudojimui trukdo avarinės būklės kaminas – esant žemam slėgiui, smalkės, dujos eina į vidų, o ne laukan.
Kartą pasileido tas vanduo tiesiai ant miegančios mano dukrytės. Mergytė galvojo, kad ji kalta, pridarė į lovą, – apie kiaurą stogą kalbėjo Mantvydas.
„Netraukia“ tas kaminas. Tiksliau, traukia ne per kamino viršų, o per išakėjusį perimetrą. Nuolat jaučiama smarvė. Būčiau nekreipęs dėmesio, bet kai mano dukrytė tapo irzli, ėmė verkti, ėmiausi veiksmų. Triskart vos nepalaidojau ir katino. Dėl netiesioginio pasikėsinimo nužudyti mano gyvūną netgi pareiškimą policijai parašiau. Kartą į mūsų gatvę atskubėjo ir gaisrinės bei greitoji – iš kaimyno buto per sienas veržėsi dūmų kamuoliai, vos neužduso vyras. Išvežė į ligoninę“, – situaciją nupasakojo Mantvydas.
Vyras ne kartą kreipėsi į „Kauno centro būstą“, prašydamas sutvarkyti skylėtą kaminą, jį apskardinti, tačiau jokių veiksmų iš jų pusės nesulaukė. Informavęs apie tai energetikos inspekciją sužinojo, jog dujomis kūrena nelegaliai: jeigu kamine nėra įdėklo, dujų kolonėlių naudoti negalima.
„Kodėl administratorius nepadarė planinių keitimų dar prieš 10 metų? Įsidėčiau pats tą įdėklą, bet kamine yra kažkokia atplaiša, neleidžianti to padaryti. Neprieinu jos nudaužti. Tai dabar slapstausi nuo dujininkų. Nes karts nuo karto juk turiu kažkaip pasikūrenti. Tačiau negali būti drėgmės, lietaus, rūko. Esu išvedžiojęs ortakius – sausu oru pakuriu“, – teigė vyras.
Dėl kiauro stogo pūva sienos
Kita problema, anot Mantvydo, – kiauras stogas. Neapsikentęs, kad nuo jo vanduo žliaugia per dukros kambario langą ir sienas, jis užtaisė jas polistirolu. Kaimyno sienos dėl to net supuvo.
„Nulupau tapetus, tinką ir pamačiau supelijusią sieną. Kartą pasileido tas vanduo tiesiai ant miegančios mano dukrytės. Mergytė galvojo, kad ji kalta, pridarė į lovą. Dabar bėga po polistirolu ir pro kampučius ilgainiui prasisunkia. Kai paprašiau administratoriaus, kad tvarkytų, paaiškino, kad per daug avarinė situacija, tad darbuotojų ant viršaus namo neleisią lipti. Neapsikentėme, su kaimynu užlipome ant stogo, nuėmėme šiferį, nupirkau 30-40 kv. m. šiltnaminės plėvelės ir susitvarkėme bent laikinai – mažiau bėga“, – toliau piktinosi Mantvydas.
Kambaryje besirinkusį vandenį šluostė rankšluosčiais, gręžė į vonią ir supilstęs į butelius, nunešė į „Kauno centro būsto“ biurą ir ten išpylė.
Kadangi namo administratorius bėdos nematė, jis panoro problemą atskleisti kitu būdu. Kambaryje besirinkusį vandenį šluostė rankšluosčiais, gręžė į vonią ir supilstęs į butelius, nunešė į „Kauno centro būsto“ biurą ir ten išpylė. Dėl to įmonė kreipėsi į policiją – Mantvydui paskirta bauda.
„Per dieną to vandens pusę vonios prikaupiau. O išpylęs biure pasakiau: „Jūs neremontuojat namo, vanduo bėga į vidų, tad jis jūsų“, – prisiminęs įvykį, šyptelėjo vyras.
Tai, kad namo stogas – itin prastos būklės, dar 2014 m. nustatė ir statinio techninis prižiūrėtojas. Mantvydas parodė to prižiūrėtojo surašytą patikrinimo aktą. Jame pateikta išvada: būtina skubiai sandarinti stogą. Apie nustatytų reikalavimų įvykdymą prašyta informuoti raštu. Tačiau „Kauno centro būstas“ veiksmų taip ir nesiėmė.
Investavo apie 5000 eurų
Rodos, daugiabutį Mantvydas ėmėsi tvarkyti lyg nuosavą gyvenamąjį namą. Iki šiol teigia jau išleidęs apie 4-5 tūkst. eurų. O visus tuos darbus, jo įsitikinimu, turėjo atlikti namo administratorius.
„Stogą aptvarkiau aš. Palėpės sutvarkymo projektą padariau. Trinkelių klojimą kieme inicijavau. Lauko duris, plastikinius laiptinės langus patys su kaimynu įsidėjome. Surinkome parašus, suradau rangovą. Dabar surinkau parašus ir patvirtinome stogo renovacijos projektą. Nupirkau ir įrengiau stogelį virš laukinių namo durų, apšildžiau pamatus, sutvarkiau blogą numeraciją. Ką įmanoma padaryti su namu, viską jau esu padaręs. O „Kauno centro būstas“ net latakų neišvalo. Ką padarė, tai lauke šviestuvą perkabino“, – teigė statybinę įmonę valdantis Mantvydas.
Skaudžiausia jam yra tai, kad viską suorganizavus pačiam, dar tenka už nieką sumokėti ir namo administratoriui: „Vien dėl to, kad iš mūsų surinktų pinigus ir sumokėtų per savo sąskaitą rangovui, jiems mokame pinigus: už surinkimą 5 proc. ir paskirstymą apie 10 proc. Jie nė piršto nepakrutina.
Už ką jų vadybininkas gauna atlyginimą? Tik parašo rezoliuciją biuleteniams. Jiems aš kaip koks ketvirčio etato darbuotojas. Šitam namui vadybininko nereikia. Galėtų duoti man 100 eurų mėnesiui ir aš padarysiu daugiau nei padaro kuris jų vadybininkas“.
Paklaustas, kodėl neatsisako šio būsto administratoriaus, Mantvydas patikino, kad daugiau nėra iš ko rinktis – visi priklauso praktiškai tai pačiai įmonei. Lieka tik UAB „Kauno butų ūkis“. O ir pats imtis visko tvarkyti nesiryžta – tektų prisiimti materialinę atsakomybę.
„Nauda iš jų tokia, kad, pvz., naktį užsikimšus kanalizacijai, nerastum santechniko, o jie atvažiuoja, prisiima atsakomybę. Kol namas probleminis, jie naudingi. Aš juk statau namus, o ne administruoju juos. Reikia to, kas suvoktų, kaip tai daryti“, – paaiškino Mantvydas.
Kaminas – tvarkingas, įdėklas – gyventojų reikalas
„Kauno centro būsto“ vadovė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė patikino, kad namo, kuriame gyvena Mantvydas, būklė nėra bloga, jis tik senas, tad reikia atlikti tam tikrus remonto darbus.
„Kauno centro būsto“ vadovė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė patikino, kad namo, kuriame gyvena Mantvydas, būklė nėra bloga.
„Pats Mantvydas yra parengęs pastato rekonstrukcijos projektą ir yra gautas leidimas darbams vykdyti. Kiek žinau, jis tuos darbus atliks savo lėšomis, tad problemos nėra.
Mantvydas šildosi dujomis, jo bute stovi dujų katilas, o už jo priežiūrą ir funkcionavimą yra atsakingas pats buto savininkas. Energetikos inspekcija yra uždraudusi naudotis kaminais. Įdėklai, kuriuos reiktų įstatyti, yra pasiūlyti prieš keletą savaičių. Mantvydas kreipėsi, mūsų surasti rangovai pateikė pasiūlymą. Jam pačiam spręsti, pritarti ar ne. Jei pritars, darbai, galintys kainuoti apie kelis tūkstančius eurų, bus atlikti“, – pabrėžė „Kauno centro būsto“ vadovė.
Pasak jos, jokios atplaišos kamine nėra. Jis nėra ir skylėtas, aptrupėjęs ar apgriuvęs. Moteris dar kartą pabrėžė, kad Mantvydas į aklavietę pakliuvo pats – įmonė nevykdo šildymo sistemos priežiūros. Kiekvienas gyventojas šildosi savarankiškai. Kiekvienas rūpinasi ir įdėklo įdėjimu.
Nori naudotis dujiniu katilu, turi būti į kaminą įstatytas įdėklas. Paprasta. Jei kuris gyventojas šildosi dujomis be įdėklo – pažeidžia namo konstrukcijas ir bus nubaustas energetikos inspekcijos.
„Mes neprivalome į kiekvieno namo kaminus įstatyti įdėklus. Nelabai suprantu, dėl ko skundžiasi žmogus. Administratorius jo šildymo sistemos neprižiūri“, – dar kartą pabrėžė ji.
495 namai – 5 vadybininkai
Pasiteiravus, ar normalu, jog viską turi inicijuoti ir viskuo rūpintis pats gyventojas, „Kauno centro būsto“ vadovė pabrėžė, jog administratorius prižiūri tik esamą pastato būklę. Bendraturčiams niekas neuždraudžia rekonstruoti namo savomis lėšomis. Kokią tiksliai tą priežiūrą atlieka įmonė?
„Vykdomos apžiūros, bendrų konstrukcijų, inžinerinių tinklų, fiksuojama viskas priežiūros žurnale, surašomi apžiūros aktai, – viskas, kas numatyta statybų reglamente“, – atsakė pašnekovė.
Paklausta apie Mantvydo įvardyta 5 proc. surinkimo ir 10 proc. paskirstymo mokestį, vadovė patikino nesuprantanti, apie kokius mokesčius eina kalba ir pasiūlė kreiptis į įmonės spaudos atstovą: „Gyventojai yra pastato savininkai. Jie priima sprendimus dėl pastato remonto darbų. O mes – tik administruojanti įmonė, kuri, bendradarbiaudama su gyventojais, priima vienokius ar kitokius sprendimus dėl pastato priežiūros. Nesame tie, kurie nustato sąlygas“.
Pasak jos, šiam namui yra skiriamas didžiulis dėmesys.
Šiuo metu Kaune įmonė administruoja 495 namus, kurių daugelis įeina į paveldo saugotiną zoną, tad taikomi tam tikri papildomi reikalavimai. Būstų priežiūrai vadovauja 5 įmonės vadybininkai.
