Rasti gerą nuomininką – kaip laimėti loterijoje, tvirtina būstus nuomojantys žmonės. Rasti gerą butą ir gerą šeimininką – kaip laimėti loterijoje, kone aidu atkartoja nuomininkai.
Ir vieni, ir kiti – teisūs. Būsto nuomos rinkoje kartais verda aistros, vyksta dramos, grasinama pakeisti spynas ar kreiptis į teismą. Teisininkai sako, kad tai – nesudėtingos buitinės problemos, tačiau atvėrus teisines duris jų sprendimas, deja, užtrunka. Ir kainuoja – ne tik pinigų, bet ir sugadintų nervų.
15min kalbinti pašnekovai pastebi – konfliktinės situacijos paprastai būna vadinamojo pigesnio būsto segmento rinkoje, o atvejų, kai per konfliktus iškraustomi didmiesčių centruose prabangiuose butuose ar namuose gyvenantys nuomininkai, girdėti neteko.
Finansiniai ginčai kartais kyla ne dėl to, kad blogasis nuomininkas piktybiškai nemoka už nuomą – pasikeičia aplinkybės, nutinka nelaimės ir nuomininkai neturi pinigų, o stogo virš galvos reikia. Žmogus, neturintis namų ir bijantis atsidurti gatvėje, išties gali griebtis šiaudo.
Būstus dažniausiai nuomojasi studentai, jaunos šeimos, karjerą pradedantys jauni specialistai ar žmonės, kurie nėra tikri dėl savo ateities – gal jie gyvens Kaune ar Vilniuje, o gal išvyks iš Lietuvos, todėl nuosavo būsto pirkti neskuba.
Dar kita grupė – kurie dėl tam tikrų aplinkybių negali gauti būsto paskolos, išsiskyrusios šeimos.
Konfliktas – prakiurus vamzdžiui
Savo istorijomis žmonės dažnai pasidalina socialiniame tinkle, taip tikėdamiesi sulaukti patarimų. Vienoje iš teisinių grupių – jų nemažai, tiesa, dauguma žmonių patarimų prašo anonimiškai.
Vienas šios grupės narys papasakojo istoriją, kai konfliktas su šeimininkais kilo tualete prakiurus vamzdžiui. Pasekmes pajuto ir žemiau gyvenantys kaimynai – jų būstas buvo užlietas. Kadangi kaimynų būstas buvo draustas, paskaičiuota žala – 1,8 tūkst. eurų.
Tuomet su nuomininkais susisiekusi būsto šeimininkė nurodė sumokėti šią sumą arba per dvi dienas iš buto išsikelti, nepaisant to, kad šeima augina penkių mėnesių kūdikį. Žmonės ketina kreiptis į teismą. Be to, po šio įvykio šeimininkė dar paėmė nuomą, tačiau vis tiek ragino kraustytis. Šeimai nesiruošiama grąžinti ir jų sumokėto depozito – 500 eurų.
Nuomininkai nesijaučia kalti, mat, kaip sakė kaimynai, jie iš šio buto užpilami jau ne pirmą kartą.
Bute dažnai buvo šeimininkai
Su keistais šeimininkais kiek anksčiau susidūrė ir vilnietė Viktorija. Ji nuomojosi kambarį keturių kambarių bute Algirdo gatvėje.
Tuo metu, kai Viktorija ieškojo būsto nuomai, jai tai buvo nauja patirtis – iki šiol nuomojame būste ji nebuvo gyvenusi: „Tai pirmoji, bet ir vienintelė patirtis. Pamenu, kai atėjau apžiūrėti buto, užtrukau penkias minutes, o manęs klausia: imat? Nes apačioje jau laukė kiti. Gyvenau tame bute pusantrų metų.“
Dviejuose kambariuose gyveno kiti nuomininkai, o svetainė – bendro naudojimo.
Dažnai šeimininkė virtuvėje skalbdavosi drabužius. Jai atrodė labai normalu.
„Trys kambariai – nepraeinami, o svetainė – bendra. Būsto savininkai bute – svetainėje – buvo beveik nuolatos, nors kai tariausi dėl nuomos, minėjo, kad užsuks kartais.
Tačiau svetainė „liko“ jiems ir nežinodavai, kada jie pasirodys, ką darys ir panašiai. Dažnai šeimininkė virtuvėje skalbdavosi drabužius. Jai tai atrodė labai normalu.
Toliau tekste skaitykite:
- Į sutartį įrašytas draudimas miegoti ant sofos.
- Buto savininkai užsukdavo pernakvoti.
- Nuomininkai dingo palikę skolas.
- Ko būsto šeimininkai tikisi iš būsimųjų nuomininkų?
- Butų nuomotojams ramybės suteikia atskiras draudimas, skirtas nuomojamam butui.
- Kokių pareigų privalo turėti būsto nuomotojai ir nuomininkai?
- Kokie nuomininkai yra geriausi?
- Ar galima tiesiog pakeisti buto spynas, jei nuomininkas piktybiškai nemoka, bet nesikrausto?
- Teisininko požiūris: kai konkuruoja nuosavybės teisė ir teisė į būstą, stengiamasi suteikti teisę į būstą ir iškeldinti kraštutiniais atvejais.
- Būsto nuomos sutartyje turi būti numatyta viskas.
- Iškeldinimas – labiausiai komplikuotas klausimas
