Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Palanga“ biuro vadovė Ieva Kaštaunaitė-Rimeikienė sako, kad NT objektų pajūryje pardavimo rinka stabilizavosi.
Esą dar prieš keletą mėnesių buvo matyti, kad klientai būstą perka iš brėžinių, gausiai.
Ekspertė vertino, kad tikriausiai tam įtakos turėjo daug niuansų – kad ir kalbos apie pinigų nuvertėjimą ir panašiai.
„Daugelis žmonių tiesiog norėjo savo sukauptus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą, bijodami, kad pinigai nenuvertėtų ateityje. Tai turbūt investuoti rinkosi didžiuosius miestus arba Lietuvos kurortus. Matyt, jau daugelis investavo, džiaugiasi šia vasara nusipirkę butus arba laukia jų“, – sakė I.Kaštaunaitė-Rimeikienė.
-
Statybos Palangos Ošupio take išjudino pažeidimų laviną – jau 200 teisenų šią vasarą
-
Šarūnas Vaitkus: Išskirtinis Konkurencijos tarybos Palangos miesto savivaldybės puolimas
-
Palangos savivaldybė stojo į kovą su nelegalia elektrinių paspirtukų nuoma
-
Indrės Trusovės pasirinkimas – Palanga, atostogoms, keliaujant su šeima
-
Sugrįžo lietuviška vasara: ką veikti Palangoje pilant lietui ir atvėsus orui?
Ji pastebi, kad dabar nekilnojamojo turto rinka grįžo į tempą, buvusį prieš metus. Stabilizavosi ir kainos.
„Tai tikrai viskas yra sugrįžę į senas vėžes, pardavimai vyksta protingai. Niekas neskuba pirkti, viskas apgalvotai ir nurimę šiuo metu rinkoje. O kainos tokios pačios išlikusios, kaip buvo prieš mėnesį du. Augimo didesnio nematau. Mano nuomone, rinka kaip ir yra stabilizavusis“, – teigė nekilnojamojo turto agentūros „Capital Palanga“ biuro vadovė.
Nekilnojamojo turto agentūros Palangoje „NT pulsas“ direktorė Edita Markauskaitė taip pat pastebi, kad nebėra tokio aktyvaus nekilnojamojo turto pirkimo.
Žinoma, ir stebėtasis iki dabar nebuvo panašus į tą, kuris buvo, tarkim, 2007 metais.
„Tiesiog žmonės turėjo pinigų ir pirko. Dabar jau šiek tiek yra aprimę, tokio pirkimo nebėra“, – teigė ji.
Kokio būsto dairosi?
Anot E.Markauskaitės, daugiausia būstą pajūryje perka lietuviai. Tarp jų – ir emigrantai.
„Daugiausia tokių, kurie nusiperka ir planuoja kada nors grįžti. Yra dalis ir tokių, kurie nusipirko, yra jau ir grįžę, gyvena, pardavė butą ir namą jau nusipirko. Kiti jau nusipirkę, bet dar gyvena Anglijoje ir žada grįžti gal rudenį, sako, gal po metų“, – pasakojo nekilnojamojo turto brokerė.
Besidairantieji būsto pajūryje, I.Kaštaunaitės-Rimeikienės teigimu, renkasi optimaliausią variantą pagal pinigų sumą, kurią planuoja išleisti.
„Priklausomai nuo šeimos dydžio, pomėgių ir panašiai. Tai visoje Palangoje perkama, taip pat ir Šventojoje: ir pakraščiai, ir artimas pajūrys. Pagal tai skiriasi parduodamo objekto kaina.
Kas nori daugiau išleisti, perka artimiausiose prie jūros zonose, centre ir panašiai. Kas turi mažiau pinigų, tas renkasi tolimesniąją Palangą, toliau nuo jūros, bet kur kartais ir ramiau yra“, – pasakojo nekilnojamojo turto agentūros atstovė.
Palangoje kažkada buvo pristatyta itin mažo ploto butų ar namų.
I.Kaštaunaitė-Rimeikienė atkreipė dėmesį į tendenciją, kad tokie savininkai keičia turtą – parduoda mažesnius ir keliasi į didesnius būstus.
„Tai gal vienintelė tokia ryškesnė tendencija, kad tiems, kam patiko poilsiauti ir karantinuotis Palangoje, keičiasi į didesnės kvadratūros būstą“, – nurodė ji.
Tai gal vienintelė tokia ryškesnė tendencija, kad tiems, kam patiko poilsiauti ir karantinuotis Palangoje, keičiasi į didesnės kvadratūros būstą.
E.Markauskaitės teigimu, dažniausiai pirkėjai Palangoje dairosi dviejų kambarių butų su terasomis naujos statybos namuose.
Dažniausiai – Palangoje, bet žvilgsniai kreipiami ir į Šventąją.
„Šventoji yra sutvarkyta. Atsiranda ir naujesnių statybų. Kitaip jau žiūrima į Šventąją, kadangi labai tvarkosi. Nes seniau būdavo tik tokie vaiduokliai, nors ir perkeltine prasme, kur žiemą net ir šildymas būdavo atjungtas ir negalima atvažiuoti. O naujos statybos gali laisvai ir žiemą atvažiuoti, nes daug kas to nori“, – pabrėžė nekilnojamojo turto agentūros Palangoje „NT pulsas“ vadovė.
Kainos varijuoja
Kalbėdama apie kainas, I.Kaštaunaitė-Rimeikienė prisiminė neseniai labai greitai pirkėjui rezervavusi vieną pigiausių pastarojo meto objektų – sodybą Būtingėje, Palangos miesto savivaldybėje.
Apie 3 km nuo jūros nutolęs sodo tipo namas su sklypu kainavo 30 tūkst. eurų.
„Apie kv.m kainą kalbant, yra tokių objektų, kur ir 7 tūkstančiai eurų ir daugiau kainuoja“, – paminėjo ji.
E.Markauskaitė taip pat minėjo, kad nekilnojamojo turto kainos Palangos miesto savivaldybėje skiriasi pagal vietovę: vienos kainos Kunigiškėse, kitos – kurorto centre.
Pavyzdžiui, Kunigiškėse perkant butą už kv.m gali tekti išleisti ir apie 3,5–5 tūkst. eurų.
