Klaipėdos Architektų sąjungos tarybos ekspertai suskaičiavo, kad vienos papildomos (lyginant su esama aikštele) vietos automobiliui statyti įrengimas kainuotų apie 50 – 60 tūkstančių eurų. Tačiau Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas įsitikinęs, kad Architektų sąjunga skaičius „nukabino nuo lubų“.
R.Zulco paskaičiavimais vienos automobilio parkavimo vietos garaže įrengimas kainuos tik 10-15 tūkstančių eurų. Vietoje 70 esančių vietų ruošiamasi įkurti 150, todėl automobilių statymo vietų skaičius padvigubėtų.
Įdomu ir tai, kad skiriasi nuomonės apie dabartinės automobilių aikštelės užimtumą. R.Zulco nuomone senamiestyje verkiant reikia įrengti papildomų vietų automobiliams, kadangi šiuo metu prie „Kultūros fabriko“ esanti aikštelė yra pilnutėlė. Architekto Edmundo Andrijausko nuomonė priešinga – aikštelė retai kada būna užpildyta.
E.Andrijausko nuomone šio daugiaaukščio garažo statybos planas kaip tik ir yra tas atvejis, kai kyla klausimas, ar iš viso reikia tokį pastatą statyti?
„Jeigu klausimas nebus sprendžiamas, automobiliai bus statomi gyventojų kiemuose. Kad tos problemos išvengtume, reikia sprendinių. Pagal infrastruktūros sutartį Savivaldybei perduodama 200 tūkstančių eurų iš „Švyturio“ gamyklos automobilių statymo vietoms įrengti“, – tvirtina Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R.Zulcas.
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas sutinka su architektų nuomone, kad statyti daugiaaukštį garažą yra per brangu.
„Geriau pinigus investuoti į stovėjimo vietas daugiabučių namų kiemuose. Jau dabar rengiame keletą dešimčių techninių projektų, pagal kuriuos planuojama įrengti apie tūkstantį vietų. Aplink senamiestį automobiliams statyti vietų netrūksta. Naujoji aikštelė prie piliavietės stovi pustuštė. Projektuotojai siūlo pertvarkyti dabartinę antžeminę aikštelę prie „Kultūros fabriko“ ir taip įrengti daugiau vietų“, – teigė A.Šulcas.
Klaipėdos Regioninės architektų tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas kalbą apie garažo kainos ir naudos santykį pradėjo labai iš toli.
„Praeitų metų lapkričio pabaigoje Lietuvoje įsigaliojo architektūros įstatymas, kuris buvo rengiamas ištisus 12 metų, – pasakojo E.Andrijauskas. – Jo esmė – pirmąkart suformuluoti architektūriniai – urbanistiniai reikalavimai. Įstatymo pagrindu įsteigta nauja Lietuvos architektų rūmų institucija – Regioninės architektų tarybos. Jos sudarytos ne tik iš vietos architektų, bet ir ministerijų, mokslo institucijų atstovų“.
E.Andrijauskas sako, kad planuojamas statybas jos turėtų vertinti pirmiausia pagal architektūros kokybę, atitikimą planavimo dokumentams, taip pat kaštų ir naudos analizės pagrindu: „Esu Klaipėdos Regioninės architektų tarybos pirmininkas, ir mano tikslas bendradarbiauti su regiono miestų savivaldybėmis, nebūti kritikais, sėdinčiais dramblio kaulo bokšte, bet kartu ieškoti optimalių sprendimų“.
Pasak pašnekovo su miesto valdžia šiuo metu svarstoma rengti daugiau architektūrinių konkursų. Ir tai nėra paprasta, nes vystytojai baiminasi, kad tai dar labiau pailgins ir taip jau komplikuotą statybos procesą. E.Andrijauskas įsitikinęs, kad taip tikrai neatsitiks.
„Gali būti ir taip, kad architektūrinio konkurso metu paaiškės, kad apskritai nereikia statyti, ir tai leis sutaupyti ne tik laiką, bet ir lėšas, kurios paprastai išleidžiamos projektui, – samprotauja architektas, – kita vertus, konkursai bus viešinami ir leis parinkti optimaliausią sprendimą.“
Regioninės architektų tarybos tikslas kaip tik ir yra atkreipti miesto specialistų ir tarnautojų dėmesį į vienus ar kitus sprendinius, kurie reikalauja gilesnės analizės. Ir kad tai vyktų dar prieš pradedant ruošti techninius projektus.
E.Andrijausko nuomone šio daugiaaukščio garažo statybos planas kaip tik ir yra tas atvejis, kai kyla klausimas, ar iš viso reikia tokį pastatą statyti?
„Architektūrinio konkurso tam garažui nebuvo, buvo užsakytas tik techninis projektas mažiausios kainos pagrindu. Žmonės dirbo, stengėsi padaryti kaip įmanoma geriau. Tačiau galiausiai naudos ir sąnaudų analizė rodo, kad kilo rimtų abejonių, – argumentuoja pašnekovas. – Kai šis projektas buvo sumanytas, buvo kalbama apie 200-250 vietų garažą, dabar – tik apie 100. Tačiau ir dabar šioje aikštelėje sutelpa 70 automobilių, be to, ji ne visada užpildyta. Aš šalia dirbu, todėl labai dažnai pravažiuoju pro šalį ir matau realų vaizdą, skaičiuoju. Darbo metu aikštelės užpildymas tik 50-60%.
Gal toks garažas labiau praverstų pietiniuose rajonuose, kur automobiliai išstūmė vaikų žaidimų aikšteles ir statomi ant žaliosios vejos?“, – svarsto architektas.
„Kai vasarą pasirodė informacija, kad ten bus viso labo tik 100 vietų , kilo didelių abejonių tokios statybos reikalingumu. Tik 30 vietų padidėjimas? Tada architektų sąjungos nariai ekspertai analizavo brėžinius, kuriuose buvo numatyta trijų aukštų su rūsiu pastato statyba. Kiekviename aukšte tilptų po 23 automobilius, o pandusai ir privažiavimai užimtų labai daug vietos. Mes paskaičiavome, kad garažas taptų „auksinis“ ir kainuotų nuo pusantro iki dviejų milijonų eurų“, – tęsia E. Andrijauskas.
„Problema ne ta, kad tai prastas projektas. Tiesiog 100 vietų garažas, turint galvoje, kad ir dabar aikštelėje telpa 70 automobilių, yra labai neefektyvus sprendinys, – diskutuoja E. Andrijauskas. – Pati trikampė sklypo forma yra labai neracionali garažo statybai, todėl mūsų išvada – statyti neverta, bent jau kol kas, kol poreikis nėra toks didelis.“
Architektas paaiškino, kodėl skiriasi architektų ir direktoriaus skaičiavimai.
„R.Zulcas vertina, kad viena vieta kainuos 15 tūkstančių eurų, su sąlyga, kad bus įrengta 100 naujų vietų. Mes skaičiuojame kad 70 stovėjimo vietų jau turime, todėl tik 30 PAPILDOMŲ vietų automobiliams kainuos labai brangiai. Beje, R. Zulcas vienoje televizijos laidoje užsiminė, kad daugiaaukštis parkingas bus jau ne 100, o 150 vietų. Tačiau tokių brėžinių mes nematėme, todėl mes remiamės tik tuo projektu, kurį matėme savo akimis.
Matyt, papildomos vietos nurodomos, planuojant išplėsti dabartinę antžeminię aikštelę, ir prie 100 vietų garažo dar papildomai įrengti 40-60 vietų aikštelėje. Bet galima skaičiuoti kitaip. Jeigu prie dabartinių 70 jau esančių vietų automobiliams, praplėtę aikštelę, papildomai įrengtume dar 30-40 vietų, kam tada apskritai reikalingos brangios statybos? Tam užtektų tik apie 150 000 eurų“, – stebisi Regioninės architektų tarybos pirmininkas.
„Girdėjau ir tokius argumentus, kad aikštelės automobilių laikymui poreikiai labai padidės po to, kai šalia bus pastatytas „Švyturio“ alaus meistrystės centras. Čia jau galima diskutuoti. Jeigu ketini rimtai degustuoti kelias alaus rūšis, ar tikrai atvyksi automobiliu ir rizikuosi po degustacijos vairuoti neblaivus?“, – svarsto E.Andrijauskas.
Pokalbio metu jis kelis kartus pabrėžė, kad jo ir kolegų architektų tikslas tikrai ne konfliktuoti su savivaldybės specialistais ar kaišioti pagalius į ratus.
„Mes norime tik patarti. Ir būti išgirsti. Kol kas lėšų yra išleista nedaug. Tik projektui. Aš puikiai suprantu ir savivaldybės administracijos motyvus – detaliajame plane jau prieš 10 metų garažas buvo numatytas, tačiau situacija per tiek metų pasikeitė, o kaštų ir naudos analizė buvo atlikta dvigubai didesniam garažui, – aiškina E. Andrijauskas. – Kol kas projekto kaštai apytikriai yra tik procentas nuo visų galimų išlaidų, todėl geriau prarasime 20 000 eurų už projektą, negu iššvaistysime 2 milijonus biudžeto pinigų. Juk tai mūsų visų – mokesčių mokėtojų pinigai.“
„Architektai siūlo už 150 000-200 000 eurų padidinti dabartinę automobilių stovėjimo aikštelę iki 100 – 110 vietų – tiek, kiek tai leidžia detalusis planas. Švenčių metu vietų vis tiek vietų pritrūksime, nepriklausomai, stovės garažas, ar ne. Neskubėkime su nepamatuotu lėšų švaistymu“, – sako E.Andrijauskas.
