Taip nurodo daugiau nei pusė iš apklaustų 400 2009–2011 metais būtinuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių karių.
Paklausti, kas paskatino atlikti būtinuosius karinius mokymus, 52 procentai respondentų nurodė, kad noras tapti profesinės karo tarnybos kariais ir išbandyti save. 37 procentai dalyvių paminėjo, kad tai tam paskatinti patriotizmo pasiryžo patys. 10 procentų paminėjo, kad sprendimą įtakojo tėvai ir draugai. 1 procentas kaip priežastį įvardijo krizę.
Po būtinųjų karinių mokymų pageidautiną profesinės tarnybos vietą kas penktas mokymų dalyvis nurodė Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinio vilko“ brigados padalinius. 12 procentų apklaustųjų paminėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopą, kas dešimtas norėtų tarnauti Karinėse jūrų arba Specialiųjų operacijų pajėgose. 9 procentai apklaustų karių sutiktų tarnauti bet kuriame dalinyje, tačiau tai norėtų būti arčiau namų. 13 procentų karių neapsisprendę.
Būtinieji karo mokymai organizuojami nuo 2009 metų lapkričio mėnesio. Mokymai trunka 9–13 savaičių Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos rajone.
Po 9 savaičių mokymų karo prievolininkai laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą ir įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą, o norintys tapti profesinės karo tarnybos kariais turi sėkmingai baigti 13 savaičių mokymus, tuomet jie reitinguojami ir geriausieji renkasi tarnybos vietas.
