Važiuojant per Ukmergę nesunku pastebėti, kad miestas pastaraisiais metais gerokai atsinaujino – dalis gatvių, šaligatvių, viešųjų erdvių.
Štai tik daugiabučių absoliuti dauguma tebestovi su sovietmečio rūbu, nes Ukmergė nėra tas miestas, kuris galėtų girtis sparčia renovacija.
Kaip ir naujomis statybomis. Dygsta Ukmergėje ar aplink ją nauji individualūs namai, tačiau ne kvartalais ir juolab ne daugiabučiai.
Statybos įmonės iš didžiųjų miestų mažaisiais per daug nesidomi.
Kaip svarsto Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas, ne dėl naujų butų paklausos trūkumo, o dėl kainos – pastatyti kainuoja beveik tiek pat, kaip Vilniuje ar Kaune, o parduoti teksią pigiau, nes didmiesčių kainomis ukmergiškiai neįpirks.
Modernus socialinis būstas
Vis dėlto suprasdami, kad poreikis naujiems būstams mieste didelis, savivaldybės vadovai ėmėsi iniciatyvos ir su savivaldybės bendrove „Ukmergės butų ūkis“ ketina kartu įgyvendinti bent du projektus.
Mieste jau suplanuoti keli sklypai.
„Mes bandome statyti kotedžus, tai pirmas projektas, antras turbūt bus daugiabučius statyti. Sprendžiame su rajono vadovais, administracijos direktoriumi, sklypų naudojimo būdą keičiame.
Bandysime ne tik komerciniu keliu eiti. Esame UAB, mums iškeltas tikslas dividendus mokėti, bet kartu ir socialinę problemą spręstume. Yra laukiančiųjų eilė“, – kalbėjo „Ukmergės butų ūkio“ vadovas Kęstutis Jurkevičius.
Tiesa, ta eilė jau netrukus gerokai sutrumpės.
Baigiami darbai visiškai atnaujintame buvusiame mokyklos bendrabutyje Linų gatvėje, kuriame įrengta 20 socialinių būstų, o dešimt butų numatyta savivaldybės reikmėms – galbūt čia galės apsigyventi kokie nors specialistai, persikėlę į Ukmergę.
Modernus, dažais kvepiantis pastatas nė iš tolo neprimena apleisto buvusio bendrabučio, kurį galvota griauti.
Vis dėlto paskaičiavę savivaldybės darbuotojai nusprendė, kad būsią geriau atnaujinti – įsigyti butų socialiniam būstui savivaldybė jau kurį laiką rinkoje negali. Net ir panaikinus kainos lubas pasiūlos trūksta.
„Iki metų galo turime nupirkti 12 butų, bet nė vieno neturime pasiūlyto. Anksčiau kaina turėjo būti apie 30 tūkst. eurų, dabar ministerija jau leido pirkti už bet kokią kainą, galvojome, įsigysime bent penkis. Bet nė vieno buto nėra siūloma“, – kalbėjo D.Varnas.
Ir daugiabučiai, ir kotedžai
Tad, anot administracijos direktoriaus, jeigu pavyks projektus įgyvendinti „Ukmergės butų ūkiui“, socialinių būstų savivaldybė turės daugiau.
Žinoma, kalbame ne apie kotedžus, o apie butus planuojamuose daugiabučiuose.
„Vieniems namų reikia, kitiems kotedžų, bet kažkam ir butų reikės, taip pat ir socialinio būsto, nes eilėse laukia žmonės. Kadangi esame 100 proc. UAB, turime įsiklausyti į steigėjo, savivaldybės tarybos užduotis įsiklausyti ir kažką bendrai padaryti. Yra vystomi projektai. Kol kas statybos neprasidėjo, bet parengiamieji darbai daromi“, – teigė K.Jurkevičius.
Jo teigimu, metas dabar toks, kad statybinės medžiagos labai pabrango, o ir dokumentų rengimas labai vilkina procesą – nauja statyba, renovacija kartais kur kas trumpiau trunka, nei pasiruošimas joms.
„Tokia idėja ne vien administravimu užsiimti, bet ir vystymu, plėtra, kilo dėl to, kad rinkoje ir savivaldybė negali nupirkti. Šiuo metu net nerenovuotame name neremontuotas būstas kainuoja 50 tūkst. eurų, o tai geriausiu atveju C energetinė klasė. Nugyventi, kad ir kailinius uždėsi, vamzdynai seni kaip pasaulis.
Kadangi savivaldybė yra mūsų vienintelis akcininkas, tai prašome – duokit garantijas. Savivaldybė kiek galėjo, pagal išgales, skyrė mums tą garantiją. Ką reiškia verslui savivaldybės garantija? Tai yra gerai, bankai žiūri palankiai. Dirbant kartu galime savo akcininkui visai kitokiomis, ne rinkos kainomis suteikti keletą būstų socialinių. Tai būtų gerai ir savivaldai, ir mums – gal iš kitų butų uždirbsime“, – kalbėjo K.Jurkevičius.
Kotedžų bus dvylika – po šešis butus name per du aukštus. Sklypas tam jau ruošiamas, išvalyti buvę griuvėsiai, krūmai. Teritorija yra tarp individualių namų, statybas pradėti tikimasi rugpjūtį.
Vos pasirodžius pirmoms žinioms apie būsimas statybas, K.Jurkevičius jau sako sulaukęs ir norinčių pirkti skambučių:
„Vienas korpusas jau labai sudomino, magnetukais priklijavome prie plano, bet dar nerezervavome – procesai užsitęsė. Ir sąmatos dar neturime, nežinome, kokia bus maždaug kaina.“
Vis dėlto savivaldybės įmonės direktorius tvirtina, kad nekonkuruoja su privačiais statytojais, esą jeigu vyksta statybos Ukmergėje – užsakymų turi vietos gelžbetonio gamykla, darbo gauna vietos darbininkai.
Namai rezervuoti
Privačių namų kvartalas šalia „Šilo“ mokyklos jau kyla.
Jo statytojai, bendrovės „Norlit“ bendrasavininkiai, sako, kad susidomėjimas šiais namais didžiulis.
„Ukmergėje jau daug metų nevyksta didesnės statybos – kyla individualūs namai, kuriuos žmonės statosi sau, bet pardavimui niekas nebuvo statoma. Pamatėme tokią perspektyvą. Juk kiek gražių pavyzdžių Vilniuje, Kaune, gražių rajonų kyla, net pavydu, kad tiek jaunų žmonių išvažiuoja ir nebegrįžta, nes čia kaip ir nėra kur grįžti, pas tėvus juk nesinori.
Tai pagalvojome – pabandome. Kaip tik situacija pasitaikė tokia, kad galėjome nusipirkti šitą sklypą, kolega Rolandas Šmitas atėjo su tokia idėja. Pasiūlė bankas priimtiną kainą, nusipirkome, po truputį išrutuliojome, kad pabandome ir statome, matysime, kas bus“, – apie „Šilo namų“ projektą pasakojo vienas jo vystytojų Kastytis Našlėnas.
Pirmajame etape numatyta pastatyti šešis namus, sutvarkyti infrastruktūrą, gatvę su apšvietimu, o paskui kils daugiau namų – iki mokyklos sklypas užima tris hektarus.
Jau paruošti 24 sklypai ir dar 1,5 ha lauks savo eilės.
„Visi namai rezervuoti, kurie pradėti statyti ir kuriuos pradėsime artimiausiu metu. Nė vienas skelbimas nebuvo įdėtas į kokią nors viešą erdvę, skelbimų portalą ar pan. Žmonėms tiesiog įdomu“, – šypsosi K.Našlėnas, prisimindamas ir sulauktus priekaištus dėl esą naikinamo mokyklos parko.
Visi namai rezervuoti. Nė vienas skelbimas nebuvo įdėtas į kokią nors viešą erdvę, skelbimų portalą ar pan. Žmonėms tiesiog įdomu.
Pirmųjų namų dydis iki šimto kvadratinių metrų, o vieno kv.m kaina bus 1000 eurų.
Kiti, toliau nuo gatvės, nuo plovyklos, kuri čia įrenginėjama, gali būti ir brangesni – esą tą diktuoja ir kylančios statybinių medžiagų kainos.
Paklausti, ar statybininkų netrūksta, anksčiau Norvegijoje dirbę ukmergiškiai sako, kad daugiausia viską daro savo jėgomis, tad didelių pajėgų jiems čia ir nereikia. Gal dėl to tik statybų tempas lėtesnis.
