Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 08 04

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai ragina Rusiją įsileisti „Misiją Sibiras“

Į sąskrydį šeštadienį susirinkę buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai paragino Rusiją vėl įsileisti projekto „Misija Sibiras“ dalyvius.
Lino Linkevičiaus susitikimas su Misija Sibiras' 18 dalyviais
„Misija Sibiras“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Maskva šią vasarą nusprendė neišduoti vizų lietuvių tremties ir kalinimo vietas kasmet lankančios ekspedicijos dalyviams.

„Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžio dalyviai „Su Lietuva širdy“ reikalauja, kad Rusijos Federacija atsisakytų tendencingo ir niekuo nepagrįsto „Misijos Sibiras“ veiklos vertinimo, nekurtų dirbtinių kliūčių bei neieškotų preteksto šios jaunimo iniciatyvos stabdymui ir ateityje neribotai išduotų leidimus šiai nepolitinei organizacijai kilnios misijos vykdymui lietuvių trėmimo vietose“, – rašoma sąskrydžio Ariogaloje metu priimtoje rezoliucijoje.

Rusija teigia šiemet neįsileidusi „Misijos Sibiras“ dalyvių, nes Lietuva neskira pakankamo dėmesio šalyje esančių Antrojo pasaulinio karo aukoms skirtų paminklų tvarkymui.

Maskva kaltina Vilnių įšaldžius derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo, kuriuo šis tvarkymas būtų reglamentuotas.

Buvusių politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžio dalyviai pareiškė, kad Rusijos sprendimas neišduoti vizų yra „nepagrįstas ir neproporcingas.

„Misijos Sibiras” veikla yra ne politinė, – tai išskirtinai pilietinė, humanistinė, visuomeninė iniciatyva, kurios tikslas – pagerbti sovietinių represijų, trėmimų aukas, išsaugoti jų palaidojimo vietas“, – rašoma rezoliucijoje.

„Istoriją būtina išsaugoti ateities kartoms, jos faktų negalima paneigti, net jei tai vieniems skausminga, o kitiems nepriimtina“, – teigiama joje.

Rusijai atsisakius išduoti vizas, „Misija Sibiras“ pirmą kartą nuo projekto pradžios 2006-aisiais vyko į Kazachstaną.

Kazachstano Karlago lageriuose galėjo kalėti apie 20 tūkstančių lietuvių. Čia iki šiol gyvena maždaug 5 tūkstančiai lietuvių, dauguma jų – ištremtieji ar buvę politiniai kaliniai.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 – 1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių.

Prašo Vyčio Lukiškių aikštėje

Kitoje rezoliucijoje sąskrydžio dalyviai paragino sostinės Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą.

Skulptūra „Laisvės karys“ liepą buvo atidengta Kaune, kai šio paminklo iniciatoriai pralaimėjo konkursą dėl galimybės statyti jį Lukiškių aikštėje Vilniuje.

Vietoje jo sostinėje turėtų būti statomas partizanų bunkerį primenantis paminklas.

Anot sąskrydyje Ariogaloje priimtos rezoliucijos, Lukiškių aikštė visada „buvo tvarkoma chaotiškai, o Vyčio skulptūros pastatymui nuolat sudaromos fiktyvios kliūtys“.

„Buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir partizanai bei visi Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, taip ir nepasidžiaugė Lukiškių aikštėje pastatytu valstybingumo simboliu – Vyčiu“, – rašoma dokumente.

Sąskrydžio dalyviai taip pat paragino „Kultūros ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę bei Seimo valdančiųjų frakcijų vadovus prisiimti atsakomybę dėl šiandieninio Lukiškių aikštės būvio“.

Vyčio skulptūra liepos 5 dieną buvo atidengta prie Kauno pilies.

Skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalva“ Lukiškių aikštėje turėtų atsirasti kitąmet.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?