Ketvirtadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu V. Gailius pareiškė, kad jį pasiekė 2013 m. gegužės 9 dienos VSD direktoriaus Gedimino Grinos pasirašytas ir išsiųstas kreipimasis, kuris buvo adresuotas Lietuvos Respublikos prezidentės Nacionalinio saugumo grupės vyriausiajam patarėjui Jonui Markevičiui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Rašte VSD skundžiasi, kad departamentui nepavyksta LVAT įteikti įslaptintų dokumentų, kuriuos pateikti VSD įpareigojo teismas.
„VSD, vykdydamas Teismo nutartį 2013 m. gegužės 7 d. įslaptintus dokumentus pateikė į Teismo raštinę. Teismo raštinės darbuotoja dokumentų nepriėmė. 2013 m. gegužės 8 d. Teismo pra6omi dokumentai pakartotinai buvo teikiami per AB Lietuvos paštas pasiuntinį, tačiau juos taip pat buvo atsisakyta priimti. Tokiu būdu priversti konstatuoti, kad negalime įvykdyti teismo nurodymo. Prašome Jūsų tarpininkauti dėl sąlygų sudarymo VSD vykdyti teismo nutartį“, – rašoma VSD rašte, kurį pasirašė G.Grina.
Prie dokumento pridedama teismo nutarties kopija ir siuntų registro kopija.
Seimo narys V.Gailius įsitikinęs, kad VSD neturėjo teisės dėl dokumentų pateikimo problemų kreiptis į Seimo narius, prezidentės patarėją ir Nacionalinę teismų administraciją. Pasak jo, šiuo veiksmu VSD pažeidžia Konstituciją, nes daro spaudimą teismui.
„VSD vadovas yra skiriamas ir atleidžiamas prezidentės Seimo pritarimu. Tikiuosi, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vertins tokius veiksmus“, – spaudos konferencijoje pareiškė V.Gailius.
„Ne tik plėšo Konstitucijos lapus, bet ir šluostosi kojas į Konstituciją ir joje įtvirtintas nuostatas, kad teisėjas ir teismai Lietuvoje yra nepriklausomi. (...) VSD ir toliau žaidžia savo purvinus žaidimus, kurie galimai yra už Konstitucijos ribų. (...) VSD vadovas prašo tarpininkauti, tai yra prašo daryti poveikį Seimo narių, prezidentės patarėjo perduodant LVAT su byla susijusius įslaptintus dokumentus. Viena vertus, VSD pademonstravo savo neįgalumą dėl neaiškių priežasčių nesugebėdamas perduoti dokumentų teismui, o galbūt vengė tą padaryti. Kita vertus, VSD kreipėsi į institucijas visiškai nesusijusias su byla dėl poveikio darymo“, – VSD veiksmus įvertino V.Gailius.
Anot jo, VSD negalėjo ne tik dėl problemų teismuose kreiptis į Seimo narius ir prezidentės patarėją, bet tuo labiau – prie rašto pridėti slaptos teismo nutarties.
„Kaip bylos šalis VSD negalėjo atskleisti uždaro teismo proceso metu surinktos informacijos. Atskleisti ne tik teismo paslapties dalykai, bet ir su kitais įstatymų saugomais asmenų duomenimis susiję dalykai“, – įsitikinęs parlamentaras.
Pasak V.Gailiaus, VSD veiksmai kvepia desperacija.
„Jie vis dar jaučiasi nebaudžiami. Kalbu apie G.Griną ir jo pavaduotoją Romualdą Vaišnorą, nekontroliuojami bei vadovaujasi, mano nuomone, o aš turiu patirtį organizuoto nusikalstamumo užkardymo srityje ir galiu pasakyti – nusikalstamose struktūrose veikiančiomis, būdingomis sampratomis, kai tikima, kad galima daryti įtaką valstybės pareigūnams ir teismams“, – įsitikinęs V.Gailius.
VSD savo ruožtu naujienų agentūrai BNS pranešė, jog raštas buvo adresuotas tik Nacionalinei teismų administracijai, o kitoms institucijoms ir pareigūnams jie persiuntė kopiją, siekdami informuoti, į kokią padėtį pateko.
„Jokių veiksmų iš kopijų gavėjų nebuvo prašoma imtis. Primename, kad VSD yra Seimui ir prezidentui atskaitinga institucija“, – teigiama BNS gautame Saugumo departamento atsakyme.
Be to, VSD pabrėžė, kad teismų nutartys yra viešos, net jeigu posėdžiai, per kuriuos jie priimti, buvo uždari.
Departamentas BNS informavo trečiadienį gavęs kitą LVAT nutartį, kuria pasiūlyta pateikti prašomus dokumentus per bylos teismo posėdį.
„VSD šiuos dokumentus pristatys“, – garantuojama departamento atsakyme.
Jo teigimu, LVAT savo rašte išreiškė apgailestavimą dėl dokumentų nepriėmimo ir informavo apie priimtą sprendimą dėl dokumentų pristatymo tiesiai į posėdį.
V.Gailiaus teiginių dėl Konstitucijos pažeidimo departamentas nekomentavo: „Esant įtarimų dėl Konstitucijos pažeidimų, valstybėje egzistuoja instrumentai, leidžiantys tokius įtarimus ištirti“.
Savo ruožtu LVAT paaiškino, kad šiuo metu „nesant finansinių galimybių teisme šiuo metu nėra įdiegtos visos įslaptintų dokumentų saugojimui būtinos priemonės, todėl tokie dokumentai teisme fiziškai nepriimami“.
Prireikus, su įslaptinta informacija teismo teisėjai ar darbuotojai, turintys leidimus dirbti su įslaptinta informacija gali susipažinti nuvykę į įstaigą – paslapčių subjektą, kuris šia informacija disponuoja, arba paslapčių subjektui ją pateikiant tiesiogiai teisėjams teismo posėdžio metu.
„Apie šią tvarką informuotas Valstybės saugumo departamentas, išaiškinant minėtus teisėjų susipažinimo su įslaptinta informacija galimus būdus, taip pat, šiuo konkrečiu atveju, nurodant teismo posėdžio, kurio metu gali būti pateikiami dokumentai su įslaptinta informacija, vietą, datą ir laiką“, – teigia LVAT.
Primename, kad pirmos instancijos teismas yra pripažinęs V.Gailių teisiu ir nurodęs jį grąžinti į pareigas, tačiau VSD ir Vidaus reikalų ministeriją šį sprendimą apskundė, todėl byla toliau nagrinėjama LVAT.
