V.Gailiaus kaltinimus geriausiai išgirdo Seimo pirmininkas, dėl stambios politinės korupcijos ir sukčiavimo teisiamos Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas. Jis nutarė, kad V.Gailiaus teiginius turi tirti specialioji Seimo komisija. V.Gailių per FNTT skandalą karščiausiai gynę konservatoriai bei liberalai, kurių frakcijai Seime jis dabar priklauso, nenori, kad tokia komisija būtų sudaryta.
Tiesa, kol kas nėra aišku, ką šioji komisija turės tirti. Kiekviena partija šiai komisijai stengiasi įsiūlyti jai politiškai palankių klausimų pluoštą.
V.Gailius politikų tyrimo anaiptol nepageidauja. Jo teigimu, visus tyrimus turėtų atlikti prokurorai. Tiesa, Seimo narys priduria, kad prokuratūros Lietuvoje nebėra.
Korumpuotų saugumiečių tyrimo nėra ir nebuvo
V.Gailius praėjusią savaitę iškėlė naują versiją, kam buvo naudinga jį ir į darbą jau sugrąžintą V.Giržadą išmesti iš FNTT. V.Gailius pareiškė, kad jis su V.Giržadu trukdė Lietuvoje siaučiančiai grėsmingai ir įžūliai saugumiečių gaujai.
V.Gailius teigė, kad šio klano nemalonėn V.Giržadas pateko tuomet, kai pradėjo aiškintis „kai kurių gaujos narių neteisėtą praturtėjimą“.
„V.Giržadas tiesiog užkliudė saugumiečių pinigus, įgytus nusikalstamu būdu. (...) Nežinau, ar tai daug, bet kai kas sugebėjo Gruzijoje įsigyti televizijos kanalą. Kiek mums pavyko užčiuopti, visur figūravo sumos, dėl kurių gresia baudžiamoji atsakomybė. Gaujos nariai tuos pinigus investavo tik užsienyje, nes ten atsekti jų kilmę yra palyginti sudėtinga. (…) Šiomis investicijomis ir domėjosi V.Giržadas, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Koks jų likimas šiandien, nežinau“, – „Respublikai“ sakė V.Gailius.
Televizijos kanalą Gruzijoje valdo verslininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius, iš pareigų pasitraukęs 2009 m. Jis buvo viena pagrindinių keletą metų Valstybės saugumo departamentą (VSD) krėtusio skandalo figūrų.
FNTT tuoj pat paneigė šiuos V.Gailiaus žodžius ir pareiškė, kad tarnyba tokio ikiteisminio tyrimo nevykdo.
Kiekvienas turi savo nuomonę ir ją reiškia. Niekaip negaliu pakomentuoti. Nieko aš negaliu pasakyti apie atskirų žmonių pareiškimus, – teigė V.Giržadas.
Netrukus 15min.lt prašymu V.Gailius patikslino, kad V.Giržadas saugumiečių pinigų legalizavimą tyrė dar dirbdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje, o dabar apie šį ikiteisminį tyrimą esą turėtų žinoti Generalinė prokuratūra, nes jai V.Giržadas neva perdavė visą surinktą informaciją.
„Jei norite patikimų duomenų, paklauskite Generalinės prokuratūros prokuroro Artūro Urbelio. Daugiau niekas nežinos“, – sakė V.Gailius.
Prokuratūroje pradėjus domėtis šių ikiteisminių tyrimų likimu paaiškėjo, kad niekas niekada jokio panašaus tyrimo nevykdė. „Tokio ikiteisminio tyrimo prokuratūroje nėra ir nebuvo atliekama“, – teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme 15min.lt.
Apie saugumiečių neteisėto praturtėjimo tyrimą nieko negalėjo papasakoti ir vėl į FNTT dirbti sugrįžęs V.Giržadas. Paklaustas, kada ir kaip jis tyrė galimo neteisėto saugumiečių praturtėjimo istoriją, V.Giržadas tepasakė „vieno asmens pareiškimų“ nekomentuosiantis.
„Kiekvienas turi savo nuomonę ir ją reiškia. Niekaip negaliu pakomentuoti. Nieko aš negaliu pasakyti apie atskirų žmonių pareiškimus“, – 15min.lt teigė V.Giržadas.
Įrodymai liko užverstoje byloje?
Tuo tarpu V.Gailius sako, kad prokuratūra galėjo neišskirti šio tyrimo iš buvusio VSD karininko Vytauto Pociūno nužudymo bylos, nes galimas neteisėtas praturtėjimas užčiuoptas aiškinantis šį nužudymą. Tyrimas dėl V.Pociūno nužudymo Generalinėje prokuratūroje yra nutrauktas.
Anksčiau kalbėta, kad viena V.Pociūno žūties priežasčių galėjo būti ta, kad jis buvo užčiuopęs, jog dalis JAV Baltarusijos demokratijai plėtoti skirtų pinigų nusėsdavo Lietuvos pareigūnų kišenėse.
Tačiau prokurorai nerado įrodymų, kad V.Pociūnas buvo nužudytas dėl kokių nors jo tyrimų. Prokurorai nutarė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. V.Pociūnas mįslingomis aplinkybėmis žuvo 2006 m. rugpjūčio 23 d., iškritęs pro Bresto (Baltarusijoje) viešbučio „Inturist“ kambario langą. Po jo mirties kilo VSD skandalas.
Pokalbio su prezidente įrašo nebus?
Pastaruoju metu V.Gailius garsiai kalbėjo apie dar vieną istoriją – prezidentės Dalios Grybauskaitės pernai neva jam telefonu duotą neteisėtą nurodymą atleisti FNTT pavaduotoją V.Giržadą.
Prezidentūra savo ruožtu teigė, kad su V.Gailiumi šalies vadovė kalbėjosi tik apie tai, kad FNTT vadovo ir jo pavaduotojų reputacija turi būti nepriekaištinga.
Paklaustas, kaip įrodytų savo teiginių apie prezidentės spaudimą teisingumą, V.Gailius sakė, kad jam nieko nereikėsią įrodinėti, nes pati prezidentė tai patvirtino savo pernykščiame pranešime spaudai.
Ką aš turiu, čia yra mano klausimai, – paklaustas, ar turi pokalbio telefonu su prezidente įrašą, pyktelėjo V.Gailius.
„Su buvusiu FNTT vadovu buvo kalbėta ir betarpiškai, ir telefonu. Prezidentė pabrėžė, kad FNTT vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių", – sakoma prezidentūros atsakyme BNS, kuriuo remiasi V.Gailius.
Anot jo, šis prezidentūros atsakymas yra pakankamas įrodymas, kad prezidentė spaudė jį atleisti pavaduotoją.
Paklaustas, ar galėtų Seimo komisijai pateikti dar kokių nors įrodymų, pavyzdžiui, pokalbio su prezidente garso įrašą, V.Gailius nebuvo linkęs atvirauti.
„Ką aš turiu, čia yra mano klausimai“, – tiesiai paklaustas, ar įsirašė pokalbį telefonu su prezidente, pyktelėjo V.Gailius.
Garsiųjų lapelių niekas nerado
Prieš pusantrų metų, kai buvo atleidžiamas iš pareigų FNTT, V.Gailius žiniasklaidai taip pat drąsiai vardijo asmenis bei partijas, kurie galėjo siekti jį išmesti iš posto dėl FNTT vykdytų tyrimų, susijusių su politine korupcija ir neteisėtu partijų finansavimu.
Tuomet jis tvirtino, kad FNTT „atliekami tyrimai dėl dosniausių politinių partijų rėmėjų – ūkio subjektų, kurie per 2 metus laimi viešųjų pirkimų iki penkių šimtų arba iki bendros beveik 2 milijardų vertės, daugumoje finansuojami iš Europos Sąjungos paramos ir valstybės ar savivaldybių biudžeto“.
V.Gailius tuomet dar pridūrė, kad politikai jam dalijo lapelius su nurodymais, ko jam negalima tirti.
„Kartais tas bandymas pasidomėti vienu ar kitu tyrimu ar užrašymas ant lapelio, kad jūsų pareigūnai galbūt neteisėtai domisi šita įmone ar atstovauja dar kažkokios įmonės interesams. Aš tų lapelių turiu, jie yra uždokumentuoti, įdėti į baudžiamąsias bylas. Tai yra kaip papildoma informacija renkant duomenis. O spaudimo man niekas niekada nepadarė“, – prieš pusantrų metų sakė V. Gailius, duodamas interviu TV3 laidai „Savaitė“.
Bylų medžiagose nėra duomenų apie V. Gailiui darytą politinį spaudimą šias bylas nutraukti.
Vėliau paaiškėjo, kad „lapeliai“ anaiptol nėra dokumentuoti ir įsegti į bylas. Vieną tokį popierių V.Gailius atsinešė ir davė pasižiūrėti Seimo Antikorupcijos komisijai, tyrusiai jo atleidimo aplinkybes.
Dabar V.Gailius 15min.lt tvirtina, kad būta ne to vienintelio lapelio, kuris pateiktas komisijai, o kiti neva iš tiesų buvo įsegti į bylas.
Tačiau FNTT portalui 15min.lt pateiktame atsakyme nurodoma, kad jokių duomenų apie politikų bandymus daryti įtaką FNTT V.Gailiaus vardijamose rezonansinėse bylose nėra.
„Bylų medžiagose nėra duomenų apie V.Gailiui darytą politinį spaudimą šias bylas nutraukti. Minėti ikiteisminiai tyrimai yra tęsiami ir bus baigti tada, kai bus atlikti visi suplanuoti ikiteisminių tyrimų veiksmai bei priimti atitinkami procesiniai sprendimai“, – teigia FNTT.
FNTT skelbia, kad tyrimus tęsia
FNTT atkreipia dėmesį, kad visi V.Gailiaus vadinami rezonansiniais ir susijusiais su politine korupcija tyrimai yra tęsiami, o kai kurie pradėti jau po to, kai V.Gailius FNTT nebevadovavo.
„FNTT Vilniaus apygardos valdyboje atliekami 4 ikiteisminiai tyrimai, susiję su Gariūnų turgavietėje veikiančių asmenų nusikalstamomis veikomis. Pažymėtina, kad du ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti 2011 m. rugsėjo ir lapkričio mėn., o dar 2 ikiteisminiai tyrimai – 2012 m. birželio mėn.
FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekami 3 ikiteisminiai tyrimai, susiję su fiktyviu grybų supirkimu iš Lietuvos gyventojų, 2 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti 2011 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., o trečiasis – 2012 m. rugsėjo mėn. Nuo 2010 m. liepos mėn. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pinigų plovimo, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir kt. nusikaltimų., tiriant „Klaipėdos naftos“ sandorius dėl naftos produktų ekspedijavimo.
Nuo 2012 m. gegužės mėn. atliekamas tyrimas dėl UAB „Vilniaus energija“ ir kitų su šios bendrovės veikla susijusių įmonių, įtariant, ar teikiama šilumos kaina nebuvo dirbtinai didinama įsigyjant kurą, naudojamą šilumos gamybai.
Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad ne visi įvardyti ikiteisminiai tyrimai pradėti vadovaujant V. Gailiui“, – teigia FNTT.
„Snoro“ jau nebėra, o informatoriai dar nenustatyti
V.Gailius ir V.Giržadas iš pareigų buvo atleisti 2012 m. vasarį po to, kai neteko leidimų dirbti su slapta informacija. Pagrindu juos atleisti tapo poligrafo tyrimas. V.Giržado tyrimas du kartus buvo neigiamas, o V.Gailiaus – pirmą kartą neigiamas, o antrą – teigiamas. Abu jie tvirtino, kad tyrimas buvo nesąžiningas.
V.Gailius ir V.Giržadas buvo įtariami galėję 2011 m. lapkritį nutekinti informaciją apie būsimą banko „Snoras“ uždarymą. Kai ši informacija pasirodė su banku susijusiame dienraštyje, iš „Snoro“ ėmė plaukti didžiulės sumos. V.Giržadas net buvo apklaustas kaip įtariamasis, tačiau jam kaltinimai nepateikti, o vėliau panaikinti ir įtarimai. Kitų įtariamųjų prokurorai kol kas nerado. V.Gailius ir V.Giržadas ne kartą yra teigę, kad informacijos nutekinimu įtaria aukštus VSD pareigūnus.
