Toks 0,25 ha ploto sklypas yra Vilniaus rajone, Pagirių kaime. Ši žemė yra tik dalis visos teritorijos – čia anksčiau buvo garažų masyvas. Iš keliasdešimt kadaise čia stūksojusių garažų dabar liko tik vienas, o jo kaimynais tampa išmetamos šiukšlės. Šią vietą nuo Pagirių gatvės slepia ir aukštis – garažų masyvas buvo pastatytas ant kalvos, taip pat viršuje tankiai išsikeroję krūmynai, keli medžiai.
Visgi, aukštyn vedantis kelias neatrodo apleistas, o siekiant apsaugoti vietą nuo šiukšlintojų pusiaukelėje buvo pastatyti betoniniai blokai. Tačiau ši „pertvara“ buvo pastumta į šoną, todėl nebetrukdė toliau automobiliu užkilti viršun.
Bene kiekviena garažo duobė patvinusi šiukšlėmis. Vienur išmestos plytos ir betono gabalai, kitur – sulaužytos automobilių dalys. Gausu ir plastmasinių atliekų, baldų, drabužių, elektronikos. Kažkas čia atvažiavo atlikęs remontą namuose: išmesti šiferio lakštai, langų rėmai, stiklai.
O labiausiai nuo įvažiavimo nutolusioje, bet arčiausiai gatvės esančioje duobėje telkšo išpilta automobilių alyva, joje skęsta šiukšlės. 15min žurnalistas šioje vietoje lankėsi kelis kartus: atėjus po to, kai buvo sustumti blokeliai, alyvos duobėje buvo panardinta beržo šaka, kuri leido įsitikinti, kad išpilti tikrai ne juodi dažai.
Sąvartynu virsta ne tik buvusių garažų vietos: šiukšlintojai nesibodi išmesti atliekų į greta esančius krūmynus, šlaitus.
Pats kelias ant kalvos gan švarus, atrodo, kad kažkas dar neseniai čia buvo užkilęs. Bet dažnu atveju žengus kelis žingsnius į šoną ar arčiau kurios nors duobės, batas sutraiško žolių paslėptas stiklo šukes.
Išskirtas sklypas atrodo ne ką geriau. Jis aprėpia bent 17 garažų duobių, kuriose nestinga anksčiau minėtų šiukšlių. Žemiau esančioje galerijoje – nuotraukos būtent iš minimo sklypo.
Sutvarkyti žada savivaldybė
Šią teritoriją Vilniaus rajono savivaldybė tvarkė bent du kartus. Kaip 15min atsakė šios savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Gulbinovič, 2014 m. buvo išvežta 10 tonų padangų, 9 t didelio gabarito atliekų, 11,8 t mišrių komunalinių atliekų. Tada atsirado betoninė užkarda.
„Deja, bet pažeidėjų tai nesustabdė ir toliau neteisėtai šioje vietoje buvo šalinamos atliekos. 2019 m. teko pakartotinai tvarkyti teritoriją. Nors betoniniai blokai yra atitraukiami, tačiau Pagirių seniūnijos darbuotojai vis grąžina juos į pradinę vietą“, – komentavo J.Gulbinovič.
15min ėmus domėtis šia vieta, betoniniai blokai ant kelio buvo sustumti, kad automobiliai negalėtų užkilti viršun.
Kas šįkart turėtų sutvarkyti duobes, kurias anksčiau slėpė garažai? Vėlgi Vilniaus rajono savivaldybė. J.Gulbinovič atsakė, kad kol kas negalinti pasakyti, kada šiukšlynų neliks, nes norint sutvarkyti, ypač išpiltą alyvą, reikia pasitelkti ir kitas specializuotas įmones.
„Visos surinktos atliekos bus išrūšiuotos ir pristatytos į atliekų tvarkymo punktus pagal atliekų kategorijas“, – pažymėjo Vilniaus rajono savivaldybės atstovė.
Aplinkosaugininkams ši problema nebuvo žinoma. Aplinkos apsaugos departamento atstovė žiniasklaidai Ieva Krikštopaitytė 15min atsakė, kad tvarkymo ir kontrolės darbai priklauso savivaldybei bei jos institucijoms. Paklausta apie galimą žalą gamtai, ji atsakė, kad reiktų pirmiausia įvertinti situaciją, tačiau besisunkianti alyva ir ne pinigine prasme kenkia.
„Alyvos atliekoms patekus į vandens telkinius, jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele, dėl to mažėja deguonies koncentracija vandenyje, todėl jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Atliekoms susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi. Ypač didelė žala daroma šioms atliekoms prasiskverbus į gruntinius vandenis, kuriuos intensyviai naudoja žmogus“, – nurodė I.Krikštopaitytė.
Vienur išmestos plytos ir betono gabalai, kitur – sulaužytos automobilių dalys. Gausu ir plastmasinių atliekų, baldų, drabužių, elektronikos.
Valyti teks ir būsimam savininkui?
Tačiau atskirta žemės dalis gali kelti rūpesčių. Minėtas 0,25 ha ploto sklypas yra suprojektuotas nuosavybės teisių atkūrimui perduodant nuosavybėn neatlygintinai. Jo paskirtis – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos. Tai 15min sakė Ruslanas Golubovas, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
„Žemės sklypas suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo dalyje teritorijoje adresu Pagirių g. 1 (buvęs garažų masyvas – red.past.), kurį pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai. Šiuo metu organizuojami žemės sklypo ženklinimo darbai“, – aiškino R.Golubovas.
Remiantis Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentu, minimas sklypas jau turi savininką. Šis asmuo turėjo žinoti, kas jo laukia ten. Pasak NŽT atstovo, informacija apie sklypą viešai buvo skelbiama nuo 2018 m. spalio. Nuo to laiko žmonės turėjo galimybę susipažinti su visa informacija apie siūlomus sklypus, galėjo juos apžiūrėti vietoje.
„Po to konkretus žmogus pasirenka konkretų sklypą ir sutinka, kad šiuo sklypu ar sklypais jam būtų atkuriamos nuosavybės teisės. Tada yra patvirtinamas projektas. Po to atliekamos kitos nuosavybės atkūrimo baigiamosios procedūros“, – atsakė R.Golubovas. Projektas buvo patvirtintas pernai spalio 31 d.
Vadinasi, tvarkydama teritoriją, savivaldybė šį sklypą apeis šonu – jį iškuopti privalės jo savininkas. Ar tai nutiks, kol kas neaišku. Vilniaus rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Ilona Tučinska 15min atsakė, kad savivaldybė kreipsis į NŽT, siekiant išsiaiškinti, kokioje stadijoje yra nuosavybės atkūrimo procesas. Šis faktas Registrų centre nėra išviešintas, todėl ir neaišku, ar visą teritoriją tvarkys savivaldybė, ar ir savininkas turės prisidėti.
Išskirtame sklype – bent 17 duobių su šiukšlėmis.
Likusi teritorija taip pat gali būti perduota gyventojams
Kaip toks sklypas – su duobėmis ir šiukšlynais – atsidūrė projekte, kurį gyventojai gali pasirinkti, norėdami atkurti nuosavybės teisę? Pasak NŽT atstovo, sklypai yra formuojami ten, kur yra laisvos žemės ir kur dar yra galimybių suformuoti sklypus. Taigi, visa laisva žemė, kuri nėra suteikta kitiems asmenims, privalo būti įtraukta į projekto teritoriją.
„Nuo pat projekto pradžios visa informacija apie sklypus yra pateikiama viešai, kad žmonės iš anksto galėtų nuspręsti, ar tokios būklės sklypas juos domintų. Noriu pabrėžti, kad sklypai nėra suteikiami kažkokiu privalomu būdu: jie yra siūlomi, ir žmogus, įvertinęs visas aplinkybes, turi teisę pasirinkti konkretų sklypą arba nepasirinkti“, – išdėstė R.Golubovas.
Be to, pretendentai į sklypą turi galimybę ir nuvykti ten, gyvai apžiūrėti jį. Tikėtina, kad būsimasis savininkas žinojo, kas laukia jo ten. Pasak I.Tučinskos, asmenį, kuriam yra suformuotas žemės sklypas, turėjo pasirašytinai supažindinti su projektu ir siūloma vieta.
O kas laukia likusios teritorijos, kur anksčiau buvo garažai? R.Golubovas atsakė, kad likusi laisvos valstybinės žemės sklypo dalis yra pažymėta laisvos žemės fondo plane. Jį pernai lapkritį patvirtintino NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas. Atsižvelgiant į tai minėtas laisvos žemės plotas bus perduotas nuosavybės teisių atkūrimui tuo atveju, jeigu jį pasirinks pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises.
