Kaip BNS ketvirtadienį pranešė Lietuvos atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, 2006-aisiais iš profesinės karo tarnybos atleisto A.Jokšo teigimu, jo atleidimas buvo savavališkas, o procesas dėl šio klausimo administraciniuose teismuose neatitiko teisės į teisingą bylos nagrinėjimą reikalavimų.
„Jis kelia klausimą dėl savo atleidimo ir kaip šį klausimą sprendė teismai. Mums reikės atstovauti, kaip administraciniai teismai sprendė jo atleidimo klausimus. Jis skundžiasi dėl teismų procesų“, – sakė E.Baltutytė.
Jos duomenimis, A.Jokšas iš karo tarnybos atleistas, nes suėjo pensinis amžius. „Jis įrodinėjo, kad kiti tokiu atveju nebūtinai būna atleidžiami. Jis kėlė klausimą, kad kiti toliau dirba, o jis buvo atleistas. Jis skundžiasi ne dėl atleidimo, nes Žmogaus teisių konvencija teisės į darbą negina, bet kaip teismai sprendė tą jo klausimą - kad procesas buvo neteisingas“, – aiškino E.Baltutytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad buvęs kariškis Strasbūro teismui skundžiasi dėl jo teisės saviraiškos laisvę pažeidimo.
„Jis kalbėjosi su žurnalistais, ir jie buvo atspausdinę jo nuomonę. Tuo nelabai patenkinta liko jo karinė vadovybė, nes yra tam tikri kariuomenės reikalavimai dėl nuomonių reiškimo bei suvaržyta laisvė reikšti savo nuomonę. A.Jokšas skundžiasi, kad jis reiškė savo nuomones apie tuo metu priimtą naują Kariuomenės drausmės statutą ir kad jis buvo diskriminuojamas dėl savo nuomonės reiškimo lyginant su kitais, kurie yra ne kariškiai“, – aiškino E.Baltutytė.
Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono vado padėjėjo teisės klausimais puskarininkio pareigas ėjęs A.Jokšas 2006 metų kovą dienraščio „Kauno diena“ publikacijoje kritikavo neseniai priimtą Kariuomenės drausmės statutą.
Pasak E.Baltutytės, EŽTT nespręs A.Jokšo grąžinimo ar negrąžinimo į darbą klausimo. Jos teigimu, teismas gali skirti kompensaciją, tačiau pareiškėjas jos dydžio dar nenurodė.
Lietuva savo atsakymą EŽŽT šioje byloje turi pateikti rudenį. Bylos nagrinėjimas, anot E.Baltutytės, gali trukti visus 2010 metus ar ilgiau.
