LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ paklaustas, ar jau prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas, buvęs kariuomenės vadas V.J.Žukas su tuo sutiko.
„Prasidėjo tas karas. Ir mes puikiai žinom iš istorijos, lygiai ta pati istorija buvo 1939 metais, kada buvo užpulta Lenkija, ir kada Vakarų valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Britanija, paskelbė karą Vokietijai, bet tame kare nedalyvavo. Tai tiesiog buvo panaši, analogiška situacija.
Ir ko sulaukėm 1940 metais? Sulaukėm to paties karo su Prancūzija ir Britanija prieš Vokietiją, kuris buvo pralaimėtas 1940 metų pavasarį. Tai labai daug panašių dalykų ir analogijų“, – ketvirtadienį laidoje kalbėjo jis.
NATO ir Vakarų politikai, pasak V.J.Žuko, turi apsispręsti, ar eis iki galo.
„Reikia apsispręsti vienu aiškiu klausimu NATO ir visiems politikams, ką darom, ar einam iki galo?
Dabar yra toks dviprasmiškas elgesys ir galvojimas, kad galbūt atsitiks kažkas su V.Putinu – jis bus nuimtas arba Rusijos visuomenė ar elitas sukils ir problema savaime išsispręs <...> ir mums kraštutinių priemonių imtis nereikės. Aš galvoju, kad reikės ir dabar apie tai galvoti reikia labai aiškiai. Ne iki kurios ribos eisim, o kad eisim iki paskutinės ribos“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas.
Vakarai, anot jo, turi dėliotis scenarijus, jei karas eskaluotųsi:
„Užuot stūmus tą klausimą į šalį, reikia pradėti apie tai galvoti, ar bus panaudotas ribotas branduolinių ginklų pajėgumas, ar visas, kokias priemones mes turim, ką mes galim į tai atsakyti, kas padarys pirmą smūgį. Visada reikia ruoštis pačiam blogiausiam variantui.“
Užuot stūmus tą klausimą į šalį, reikia pradėti apie tai galvoti, ar bus panaudotas ribotas branduolinių ginklų pajėgumas, ar visas.
V.J.Žuko vertinimu, Vakarai blogiausiems scenarijams nesiruošia, esą tiesiog bandoma išlošti laiko.
„Aš matau, kad dabar to nėra daroma. Tiesiog bandoma išvengti, išlošti laiko, kad gal jie patys ten kaip nors A.Lukašenka su V.Putinu ir mes kaip nors iš tos situacijos išsisuksim. Manau, istorija mus moko visai kitų dalykų“, – teigė jis.
Karybos tyrinėtojo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto docento D.Šlekio nuomone, to, kas vyksta Ukrainoje, dar negalima vadinti pasauliniu karu.
Tai, anot jo, yra regioninis konfliktas.
„Kol kas ne pasaulinis. Su visa pagarba Europai, Europa yra tik pasaulio dalis. Kai Kinija, Indija pradės kažką šnekėti ar Australija aktyviau, nors tą jau daro, va, tada pasaulinis“, – kalbėjo mokslininkas.
„Pasauliniai karai buvo dėl to, kad jie vyko visuose kontinentuose vienokia ar kitokia forma. Kol kas tai yra regioninis konfliktas Europoje, kuris, mano manymu, jau vyksta tarp Vakarų ir Rusijos“, – pažymėjo jis.
Bet bent jau ekonomine prasme Vakarai, pasak D.Šlekio, karą Rusijai paskelbė:
„Neužmirškime, kad yra mobilizacijos, paramos aspektas. Pavyzdžiui, Vakarų sankcijas aš jau traktuoju kaip ekonominę karo dimensiją.
Vakarų sankcijas aš jau traktuoju kaip ekonominę karo dimensiją.
Vakarai dar nėra įstoję į aktyviąją kovinę fazę, bet visa kita – logistika, moralinė, finansinė, ekonominė parama – jau yra aktyvuota. Šia prasme Vakarai jau yra kare su Rusija. Rusija jau traktuoja, kad mes esam kare su ja.“
Vakarai, D.Šlekio vertinimu, nukėlinėja sprendimą dėl karinio įsitraukimo į konfliktą, bet tą esą gali tekti padaryti.
„Negalės nei Vakarų visuomenės, nei politikai žiūrėti per CNN, BBC transliuojamas nekaltų žmonių žudynes ir kančias, ką tikrai matysime, jei leisime Ukrainą, bent jau dalį jos teritorijų, apsupti“, – teigė karybos tyrinėtojas.
Rusijos ir Ukrainos karas tęsiasi aštuntąją dieną. Įvykius apie tai galite sekti čia.
