Remdamasis šaltiniais, naujienų portalas 15min dar rugsėjį pranešė, kad Ukraina paprašė Lietuvos pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų haubicų „Panzerhaubitze 2000“ („Pzh 2000“), norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.
V.Zelenskis pirmadienį žengė dar vieną žingsnį ir NASAMS paprašė viešai – ši ginkluotė įvardyta jo kreipimesi į G.Nausėdą Šiaurės Europos šalių lyderiams skirtoje kalboje.
„Pone Lietuvos Prezidente! Gіtanai, mano drauge! Dėkoju Jums už tai, kad Lietuva tapo viena pirmųjų šalių, kuri mums padėjo. Dar prieš prasidedant plataus masto invazijai, kai jau ruošėmės gynybai, jūs mums padėjote. Aš jums už tai dėkoju!“ – savo kreipimąsi pradėjo V.Zelenskis.
„Ir prašau jūsų tęsti mūsų bendradarbiavimą ir kitais metais. Mums reikia ir NASAMS, kaip žinote, ir Stingerių, kuriuos galime gauti, jei jūsų sprendimas bus priimtas“, – pridūrė jis.
Lietuva jau yra perdavusi trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Stinger“, tačiau prašymą perduoti vidutinio nuotolio sistemas NASAMS vertina atsargiai.
Norvegų ir amerikiečių vystoma sistema NASAMS svarbi apsaugoti tokius objektus kaip Šiaulių oro uostas. Lietuvos politinėje ir karinėje vadovybėje vyrauja nuomonė, kad sistemas būtų galima perduoti tik užsitikrinus, kuo jas pakeisti.
J.V.Žukas: reikia tartis su amerikiečiais
J.V.Žukas teigia, kad svarstant V.Zelenskio prašymą būtinos konsultacijos su sąjungininkais.
„Mano karinis patarimas yra toks, kad turi būti numatyti kompensaciniai mechanizmai, ką daro ir kitos NATO šalys. Ginkluotės sistemos perduodamos Ukrainai su sąlyga, kad anksčiau ar vėliau ta ginkluotės rūšis bus kompensuota“, – 15min antradienį sakė J.V.Žukas.
Atsargos generolas atkreipė dėmesį, kad ukrainiečių prašomos oro gynybos priemonės ir artilerijos sistemos vaidina savo vaidmenį NATO gynybos planuose, todėl prieš jas perduodant reikia konsultuotis aljanso viduje.
„Prieš priimant politinius sprendimus reikia tartis su aukščiausia NATO vadovybe ir amerikiečiais, ar jie gali tai kompensuoti. Tik gavus jų sutikimą ir teigiamus įvertinimus galima priimti politinius sprendimus“, – kalbėjo J.V.Žukas.
Jis prisiminė, kad jo vadovavimo metu Lietuvos kariuomenė yra perdavusi ginkluotės Ukrainai, ir kaskart toks perdavimas buvo derinamas su NATO vadaviete Monse.
„Kai aš buvau kariuomenės vadas, mes perdavėme nemažą kiekį ginkluotės, šaunamųjų ginklų, amunicijos, minosvaidžių ukrainiečiams. Kiekvieną klausimą aš derinau su NATO aukščiausia karine vadovybe Monse.
Visą laiką juos informuodavau, kokie kiekiai yra ir ką mes galime pateikti, ir gaudavau jų įvertinimus, kad mes galime daryti. Aš darau prielaidą ir tikiuosi, kad ir dabar taip yra daroma“, – sakė J.V.Žukas.
Kartu jis pabrėžė, kad Vakarai turi imtis papildomų priemonių, kad suteiktų Ukrainai efektyvesnes oro gynybos priemones ir eliminuotų Irano ginklų tiekimą Rusijai.
Patyrusi daug pralaimėjimų mūšio lauke, Rusija nuo spalio masiškai apšaudo Ukrainos miestus, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą.
Šiuos komentarus buvęs kariuomenės vadas išsakė laidoje „Kas naujo fronte“. Visą laidą 15min transliuos antradienį 20 valandą.
