„Nesikratau atsakomybės, tačiau jei esu kaltas, turiu žinoti, kuo esu kaltinamas. Nesakau, kad pažeidimų nebuvo, jų, ko gero, buvo, bet atleidimas iš tarnybos negalėjo būti taikomas“, – sakė E.Kviatkauskas.
Jis teigia, kad po žiniasklaidos pranešimų neliko nieko kito, kaip jį nušalinti bet kokia kaina ir rasti pažeidimų.
„Esu išmestas iš pareigų be jokių socialinių garantijų“, – skundėsi buvęs izoliatoriaus vadovas.
Jam antrino advokatas Tomas Bagdanskis, sakydamas, kad jo kliento atveju taikyti dvejopi standartai, nustačius pažeidimus skirta neadekvati drausminė nuobauda, pažeistas proporcingumo principas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį nagrinėjo E.Kviatkausko skundą dėl atleidimo. Šioje byloje atsakovu patraukta Teisingumo ministerija, Kauno tardymo izoliatorius, trečiuoju asmeniu – buvusi kita E.Kviatkausko darbovietė – Vilniaus pataisos namai.
Pareiškėjas prašo teismo panaikinti balandžio 12 dienos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą, kuriuo pripažinta, kad padaryti tarnybiniai nusižengimai ir skirta tarnybinė nuobauda. Tą pačią dieną jis atleistas iš pareigų.
E.Kviatkauskas prašo grąžinti į Kauno tardymo izoliatoriaus vadovo pareigas, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iki sprendimo įsiteisėjimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjas Rytis Krasauskas skundo iki galo neišnagrinėjo. Jis įpareigojo Kauno tardymo izoliatorių ir Teisingumo ministeriją pateikti tam tikrus dokumentus. Tardymo izoliatorius turės pateikti pažymą apie E.Kviatkauskui mokėtą vidutinį darbo užmokestį. Tuo metu Teisingumo ministerija turės pateikti apklaustų darbuotojų stenogramas, iš kurių būtų aišku, kada vykdyta apklausa, kas jos metu kalbėjo ir t.t. Šalys duomenis turi pateikti iki spalio 17 dienos. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas spalio 25 dienos.
Teisingumo ministerija atmeta E.Kviatkausko argumentus, teigdama, kad pareiškėjas bando nukreipti ginčą kita linkme – bylos esmė yra tarnybinis nusižengimas, o kiti klausimai – perkėlimas, kompetencija nėra šios bylos dalykas. Ministerija sako, kad E.Kviatkauskas nekontroliavo procesų, kurie turėjo būti jo žinioje.
„Vienas veikėjas yra pareiškęs, kad ne aš, o aplinka kalta. Visi žinome, kuo tai baigėsi“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovas Virginijus Varnaitis. reaguodamas į A.Kviatkausko bandymus aiškinti, kad per patikrinimą nustatytus veiksmus, atliko Viešųjų pirkimų komisija, ne izoliatoriaus vadovas. Teisingumo ministerija sako, kad Viešųjų pirkimų komisijos nariai buvo pavaldūs įstaigos direktoriui.
E.Kviatkauskas teismui pasakojo, kad 2015 metais buvo laikinai perkeltas į Kauną iš Vilniaus pataisos namų, kur dirbo direktoriaus pavaduotoju.
„Mano kompetencijos niekas netikrino. Nebuvo kasmetinių pokalbių. Paaiškinta, kad tai inovatyviausia įstaiga, kad profesionalų komanda darbuojasi. Neturėjau patirties dėl viešųjų pirkimų. Kasdien važinėjau į Kauną, laukiau grąžinimo į pataisos namus Vilniuje. Atsakovas teigia, kad po vienerių metų nesikreipiau dėl grąžinimo į pareigas, tačiau mes esame statutiniai pareigūnai, pripratę vykdyti įsakymus. Jeigu yra žodis „reikia“... Atsakovui irgi galioja reikalavimai, dabar bandoma man visą kaltę suversti“, – teismui skundėsi E.Kviatkauskas.
Jis priminė, kad ilgą laiką nuolatinių vadovų taip pat neturėjo Šiaulių tardymo izoliatorius, Marijampolės pataisos namai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Šioms įstaigoms taip pat vadovavo laikinieji direktoriai.
„Abejoju, ar nors vienas iš laikinų vadovų buvo parašęs prašymą ministerijai grąžinti į ankstesnes pareigas“, – teigė buvęs Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius.
Teisingumo ministerija su skundu nesutinka. Vilniaus pataisos namų atstovai atsiliepimo į E.Kviatkausko skundą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Kauno tardymo izoliatorius nurodė, kad skundžiamus įsakymus priėmė ministerija, todėl nepasisako dėl nuobaudos teisėtumo.
Padėtimi kalėjimų sistemoje plačiau susidomėta, kai Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje.
Po pirmo jos pranešimo šiemet pavasarį vykstant tarnybiniam tyrimui atsistatydino nuo 2015 metų Kalėjimų departamentui vadovavusi Živilė Mikėnaitė, anksčiau ji ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės pareigas.
Po patikrinimo atleistas izoliatoriaus vadovas E.Kviatkauskas. Neseniai iš pareigų atsistatydino ir šį patikrinimą prižiūrėjęs teisingumo viceministras Donatas Matuiza.
Viceministro atsistatydinimo dieną R.Kazėnienė antrąkart pranešė apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje. Kalėjimų departamento patikrinimo metu jos įtarimai pasitvirtino.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė nusprendė neskirti konkursą laimėjusio Artūro Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi ir žada skelbti naują atranką į šias pareigas. Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad sovietmečiu dvelkiančiai kalėjimų sistemai reikalingas su ja nesusijęs vadovas. A.Norkevičius Kalėjimų departamentui vadovavo prieš tapdamas vidaus reikalų viceministru. Kaip gerą specialistą į savo komandą jį pasikvietė tuometinis vidaus reikalų ministras S.Skvernelis.
E.Kviatkauskas yra ne pirmas kalinimo įstaigos vadovas, kuris teismuose bylinėjasi dėl skirtos tarnybinės nuobaudos, nušalinimo ir kitų klausimų.
Laikiną nušalinimą nuo pareigų teismui apskundė ir buvusi Kalėjimo departamento vadovė Ž.Mikėnaitė.
Tuo metu buvęs Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjas Pranas Vaškys teismo prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad jis supainiojo interesus nedeklaruodamas, jog yra akcininkas bendrovių, teikiančių izoliatoriui atliekų vežimo paslaugas.
Ž.Mikėnaitė ir P.Vaškys kaip specialieji liudytojai kovą buvo apklausti Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo.
