Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 01 18

Buvęs krašto apsaugos ministras skeptiškai vertina visuotinio šaukimo po mokyklos idėją

Buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas skeptiškai vertina idėją įvesti visuotinį vaikinų šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą po mokyklos.
Lietuvos Respublikai prisiekė apie 540 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių
Šauktiniai / Giedrės Maksimovicz ir Mokomojo pulko nuotr.

J.Olekas siūlo palikti galioti dabartinį modelį, kuomet šaukiamas tam tikras skaičius – šiuo metu 3–3,5 tūkst. – jaunuolių, ir didžioji dalis tarnybą pasirenka savanoriškai. „Aš pritariu idėjai, kuri dabar yra, kad jaunuoliai nuo 18 iki 26 metų gali ateiti tarnauti, ir aš siūlyčiau daryti viską, kad tokio amžiaus žmonės norėtų pasirinkti tarnybą, nepadarant tarnybos vien tik 19-mečių“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė J.Olekas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, kad visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas per šią Vyriausybės kadenciją, ir tai galėtų būti padaryta jau 2019 metais. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tuomet teigė, kad visuotiniam šaukimui per dvejus metus nebus suspėta pasirengti. Anot jo, tai galėtų būti įgyvendinta 2020–2021 metais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi pozicijos, jog visuotiniam šaukimui reikia bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo.

„Šiuo metu kariuomenės daliniams komplektuoti ir rezervui formuoti pakanka Valstybės gynimo tarybos numatyto ir įstatyme įtvirtinto šauktinių skaičiaus – kasmet nuo 3,5 iki 4 tūkstančių. Visuotiniam šaukimui reikia bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo“, – šalies vadovės poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

J.Olekas sako, jog šiuo metu poreikio šaukti atlikti privalomąją karo tarnybą visus mokyklą baigusius jaunuolius nėra.

„Yra svarbesnių dalykų, kuriuos turime padaryti. Mes turime sudaryti tarnybos sąlygas tiems, kurie ateina savo noru, ir, mano nuomone, mes ir ateityje turėtume padaryti tokias sąlygas, kad kariai norėtų tarnauti. Man atrodo, ne visai teisinga bandyti priimti tarnauti į kariuomenę tik 19-mečius. Ta sistema, kuri dabar yra, turi kai kurių iššūkių, bet ji kur kas natūralesnė, kai tarnauja įvairios patirties jauni žmonės“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.

Alfredo Pliadžio nuotr./Krašto apsaugos ministrų pasikeitimas
Alfredo Pliadžio nuotr./Krašto apsaugos ministrų pasikeitimas

„Tarnaujantis žmogus, su gyvenimiška patirtimi, yra tam tikras pavyzdys jaunesniam žmogui ir yra motyvas sekti tuo pavyzdžiu. Todėl padaryti tokį sluoksnelį, kad tik 19-mečius mes kviečiame, o kiti neateina, man atrodo klaidinga. Gyvenime yra kitaip, nesame visi šioje salėje vienmečiai, esame skirtingos patirties žmonės, ir tarnyba labai vertinga, kai žmogus gali vienas iš kito pasimokyti“, – kalbėjo J.Olekas.

Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3–3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų.

Šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos