Tačiau Nepriklausomybės akto signataras Virginijus Pikturna, praradęs lietuvišką pasą, kai įgijo JAV pilietybę, teigia nesinaudosiąs šia pataisa, net jeigu ji bus priimta.
„Žmogus, gimdamas savo šalyje, turi teisę į pilietybę be jokio įrodymo, ar yra nusipelnęs, ar ne“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ teigė signataras.
Žmogus, gimdamas savo šalyje, turi teisę į pilietybę be jokio įrodymo, ar yra nusipelnęs, ar ne
„Prezidentė lopo įstatymų leidėjų spragas – toks bandymas bent taip sušvelninti neteisybę sveikintinas, bet tai nėra reikiamas vaistas. Ironiška, kad dabartinis įstatymas diskriminuoja Lietuvoje gimusius piliečius prieš užsienyje gyvenančius. Suprantu, kad užsienio piliečiui suteikti Lietuvos pilietybę pagal išimtį yra logiška ir garbinga, bet tą patį kriterijų naudoti žmogui, gimusiam Lietuvoje, manau, yra negarbinga“, – sakė V. Pikturna
Signataro teigimu, Konstitucinis Teismas (KT) viršijo savo įgaliojimus ir susiaurino žodžio „atskiras“ prasmę.
„Tam tikras atvejis yra ne išimtinis ar labai retas, o kitoks nei įprastinis, atskirai apibrėžtas. Manau, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės nėra būtinas, nes mūsų Konstitucija to nedraudžia. Matau, kad problema yra KT išaiškinime, kuris draudžia dvigubą pilietybę, tad keisti reikia ne Konstitucijos straipsnį o KT išaiškinimą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Buvęs KT teisėjas: jau galime svarstyti dvigubos pilietybės išplėtimo klausimą
Buvęs KT teisėjas, vienas Konstitucijos autorių prof. Vytautas Sinkevičius sakė, kad griežtą nuostatą dėl dvigubos pilietybės nulėmė laikmetis.
„Prisiminkime laikotarpį, kuriuo buvo rengiama Konstitucija. Lietuvoje dar buvo Rusijos okupacinė kariuomenė, buvo labai daug Rusijos karininkų, jų šeimos narių, laikėsi gajos autonomijos idėjos, dar nebuvo išblaškyta „Jedinstvo“ organizacija. Buvo daug diskutuojama, ar leisti dvigubą pilietybę, ar riboti, ar labai riboti. Vis dėlto buvo apsispręsta, kad dviguba pilietybė nebus plačiai paplitusi dėl vienos priežasties – jeigu tuo metu būtų leista dideliam Lietuvos gyventojų skaičiui turėti ir kitos valstybės pilietybę, nebūtų buvę aišku, kaip jie balsuos per Seimo, Prezidento rinkimus“, – buvusią situaciją laidoje „Teisė žinoti“ nusakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, nebuvo aišku, ar tie asmenys parems politines jėgas, kurios nori stiprinti valstybingumą ir nepriklausomybę, ar balsuos taip, kaip reikia kitoms valstybėms. Pašnekovas prisiminė, kad buvo aiškiai apsispręsta nerizikuoti nei valstybingumu, nei nepriklausomybe: „Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Lietuvos valstybė niekad nebuvo tokia stipri ir neturėjo tiek stiprių sąjungininkų kaip dabar, bet Konstitucija liko ta pati.“
Profesoriaus manymu, dabar, pasikeitus aplinkybėms, galima svarstyti dvigubos pilietybės išplėtimo galimybes.
Reagavimas gali būti įvairus. Tarkime, Vokietija leidžia dvigubą pilietybę tiems, kurie dar įgyja ES šalių narių ir dar Šveicarijos pilietybę“
„Klausimas, kiek plačiai galima atverti duris dvigubai pilietybei. Aplinkybės visiškai pasikeitė – emigracija, galimybės išvykti, įsidarbinti kitose valstybėse, mišrios santuokos – tai objektyvi tikrovė, nuo kurios nepabėgsi, ir kiekviena valstybė ja vienaip ar kitaip reaguoja. Reagavimas gali būti įvairus. Tarkime, Vokietija leidžia dvigubą pilietybę tiems, kurie dar įgyja ES šalių narių ir dar Šveicarijos pilietybę“, – pavyzdį pateikė V. Sinkevičius.
Pasak pašnekovo, jeigu būtų leista dvigubą pilietybę įgyti tik kartu su Lietuvos sąjungininkių šalių pilietybe, galėtume tokią diskusiją tęsti. Mat tos šalys nekelia pavojaus, prireikus gali padėti ginti Lietuvos valstybingumą ir nepriklausomybę.
„Yra visokių variantų. Dabar pagal Konstituciją į Seimą gali būti renkamas tik toks asmuo, kuris nesusijęs priesaika kitai valstybei. Jeigu dviguba pilietybė taps paplitusiu reiškiniu, ar mums neteks keisti šio straipsnio bei leisti rinkti į parlamentą asmenis, kurie turi ir kitos šalies pilietybę?“ – svarstė profesorius.
Apstu pavyzdžių
Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras tikino, kad pastaruoju metu keičiasi daugelio šalių požiūris į dvigubą pilietybę. Panašiu keliu kaip Vokietija eina ir JAV, ir Lenkija.
„JAV prieš kurį laiko buvo griežtos dvigubos pilietybės atžvilgiu, pastaruoju metu šis požiūris keičiasi. Jeigu tai yra draugiškos valstybės, sąjungininkės, [viskas gerai – LRT.lt], bet, jeigu įgytų priešiškos valstybės pilietybę, Amerika iš karto reaguotų. Labai panašaus požiūrio laikosi ir Lenkija. Jie traktuoja, kad, jeigu turi Lenkijos pilietybę, įgyji visas pareigas Lenkijai, žinoma, ir teises, ir lyg nutyli, lyg nemato, jeigu įgyji kitos šalies pilietybę“, – pavyzdžius vardijo S. Šedbaras.
Pasak Seimo nario, Lietuva su pilietybe susijusias nuostatas turi Konstitucijoje, o kitos šalys – įstatymuose.
„Mes turime problemą, su kuria nenori sutikti ir pasaulio lietuvių bendruomenė. Niekaip negalime to išspręsti. Kalbėdami apie platesnę dvigubą pilietybę (galbūt ES ir NATO šalių rėmuose) vis tiek turime matyti platesnį lauką. Tikrai negalime to padaryti be Konstitucijos keitimo“, – įsitikinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotojas
Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu dvigubą pilietybė turi 16 214 asmenų.
