– Ką mes žinome ir ko dar nežinome, kas įvyko antradienio vakarą Lenkijos pasienio miestelyje?
– Žinome, kad raketos sprogo Lenkijos teritorijoje, netoli sienos, ir nusinešė dviejų Lenkijos piliečių gyvybes.
Svarbiausia įvardyti, kas yra agresorius. Vakar Rusija surengė precedento neturintį, milžinišką Ukrainos infrastruktūros apšaudymą ir naikinimą. Tai yra svarbiausia.
Tai tik dar kartą parodo, kad turime kuo labiau padėti Ukrainai, kad ji turėtų kuo geresnę oro gynybą ir kitus gynybinius karinius pajėgumus.
– Ką numuštų raketų skaičiai rodo apie dabartinę Ukrainos oro gynybos būklę?
– Skelbiama, apie 80 ir daugiau procentų raketų ukrainiečiams pavyko numušti. Tai jau yra rezultatas tos pagalbos, kurią Ukraina gavo iš mūsų šalių, iš JAV. Bet to dar nepakanka, reikia stiprinti paramą, padaryti kaip „geležinį kupolą“ virš Ukrainos, kad jie galėtų tinkamai gintis. (Geležiniu kupolu yra vadinama Izraelio oro gynybos sistema – red. past.).
Saugumu turi susirūpinti ir Europos šalys, nes kai vyksta karas, visko negali kontroliuoti.
Jeigu pasitvirtintų vienas iš variantų, kad tai Ukrainos raketa, tai turime prisiminti, kad karas yra rūkas, jame daug chaoso, kare visko negali kontroliuoti. Tai tik įrodo, kad šalia, netoli Rusijos esančios šalys pirmiausia, bet ir apskritai visa Europa turi susirūpinti oro gynyba, įskaitant ir mūsų šalį.
– Antradienį buvo daug diskutuojama apie NATO reakciją. Ji, žinoma, priklausys nuo faktinių aplinkybių, bet gal jūs galėtumėte paaiškinti, kaip tokiais atvejais veikia NATO mechanizmas, kas yra 4 straipsnis, kas yra 5 straipsnis ir kaip tie straipsniai yra aktyvuojami?
– Pirmiausia, kai įvyksta tokie incidentai, surenkama informacija. Tai pirmiausia daroma nacionaliniu lygmeniu, sprendimus priima Nacionalinė saugumo tarnyba.
Apie raketų skrydžius, kaip buvo vakar, pirmiausia gaunama žvalgybinė informacija, žvalgybos lėktuvas nuolat skraidantis turi duomenų. Kiekvienas skraidantis objektas atsekamas, iš kur jis buvo paleistas.
Lygiagrečiai konsultuojamasi tarp NATO šalių, iš karto karštosios linijos dirba, visos NATO šalių sostinės komunikuoja. Šiaurės Atlanto taryba, kurioje atstovauja NATO šalių ambasadoriai, įsijungė į tų diskusijų, konsultacijų mechanizmą.
Kai jau turima informacijos, po neformalių konsultacijų, kuomet apsikeičiama informacija, jau šalių pozicijos būna aiškios, visi žino, ką pasakys daugiau ar mažiau kiekviena šalis, ypač jei jų pozicija kiek kitokia. Ir tada priimamas vienas ar kitas sprendimas.
NATO pagrindinis straipsnis yra 5-as, kurio pamatas yra – jeigu bet kurią vieną šalį užpuola, ji patiria agresiją, kitos šalys ją gina. Tas 5-as straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą per NATO istoriją – po 2001 metų Rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio prieš Niujorką ir Vašingtoną. Operacija Afganistane vyko kaip to pasekmė.
4-as straipsnis kalba apie konsultacijoms kviečiamus NATO šalių vadovus arba atstovus, kuomet kuriai nors šaliai nariai yra grėsmė, jos teritoriniam vientisumui, jos politinei nepriklausomybei. Kai yra tokia grėsmė šalies nepriklausomybei, vientisumui, ta šalis inicijuoja konsultacijas. Jeigu grįžtume prie vakar dienos įvykio, tai Lenkija turėtų prašyti tokios konsultacijos.
Ši konsultacija nėra vien pasišnekėjimas, ji turi duoti rezultatų. Turkijoje buvo keletą kartų aktyvuotas šis straipsnis dėl įvykių Sirijoje ir tada Turkijoje buvo aktyvuotos JAV „Patriot“ oro gynybos sistemos.
Reikia manyti, kad jeigu Lenkija paprašytų, tokios konsultacijos įvyktų, bet kokie būtų to rezultatai, kas daroma, tai jau priklausytų nuo visų šalių. Šalys sprendimus priima konsensusu – nebalsuoja, pritaria arba tylos būdu. O jeigu kas nors nepalaiko sprendimo, išsako savo nuomonę, blokuojami sprendimai. Bet tai lengvesnis būdas nei balsavimas, nes jeigu kokia nors šalis ir yra prieš, ji tai turi garsiai išsakyti – raštu ar žodžiu. Paprastai to vengiama.