Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 12 13

Buvęs LRT tarybos pirmininkas po sprendimo Seime: tai bus destabilizuotas ir politizuotas valdymas

Ketvirtadienį Seimas iš antro karto svarstymo stadijoje patvirtino parlamentinio tyrimo dėl LRT išvadas. Tai reiškia, kad liko paskutinis balsavimas ir LRT valdymą keisti rekomenduojančios išvados gali būti galutinai patvirtintos. Toks Seimo sprendimas nenustebino Vilniaus universiteto profesoriaus, buvusio LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio.
Žygintas Pečiulis
Žygintas Pečiulis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Nieko stebėtino nėra. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad laikinosios tyrimų komisijos darbe pabaigoje dalyvavo praktiškai tik valdančiosios daugumos atstovai. Taigi čia apie kažkokią nuomonių įvairovę, demokratiją ar apie tam tikrą konsensusą nėra ir ko kalbėti.

Kol valdantieji turi daugumą ir kol dauguma visiškai nenori įsiklausyti (ne tik LRT klausimu, bet daugeliu kitų klausimų) į kitų nuomones, be abejo, kad tai bus priimta ir realizuota“, – LRT RADIJUI kalbėjo buvęs tarybos pirmininkas.

Nors Išvados dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos dar nėra patvirtintos, įstatymo pataisos, kurios turėtų būti parengtos remiantis išvadomis, jau yra paruoštos ir įregistruotos.

„Ponas Karbauskis yra jau ne vieną kartą viešai pasakęs, kad jokios reikšmės jiems neturi nei išvados, nei galimas Konstitucinio teismo sprendimas – ką jie sumanė, tą ir darys“, – akcentavo Ž.Pečiulis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Dabartinė LRT tarybos sudarymo tvarka, pasak profesoriaus, atsirado 1996 metų Visuomenės informavimo įstatyme. Tada buvo sudaryta grupė iš visuomeninių organizacijų, komercinių ir visuomeninio transliuotojo.

„Seime, galima sakyti, buvo pasiektas susitarimas, kad būtent tokia valdysena ir tokia tvarka užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą“, – kalbėjo Ž.Pečiulis.

O dabar, pasak jo, demonstruojama, kad viskas, dėl ko anuomet buvo sutarta, yra ydinga.

„Tai, kad nesutampa tarybos narių skyrimas su politiniu kalendoriumi, [...] buvo įsivaizduojama kaip didelė demokratijos pergalė ir depolitizavimas“, – prisiminė jis.

Kas laukia ateityje, jeigu išvadų pasiūlymai taptų realybe? „Mano galva, tai bus destabilizuotas ir politizuotas valdymas ir nieko daugiau“, – radijo laidai „60 minučių“ kalbėjo Ž.Pečiulis.

Už idėjos LRT taryboje didinti visuomeninių organizacijų atstovų skaičių gali slypėti grėsmės, sakė buvęs LRT tarybos pirmininkas: „Yra jau aprašyti atvejai, kaip buvo labai politizuojama depolitizuojant. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra apie 600 visuomeninių organizacijų. Kas pasirinks tas organizacijas, kurios skirs tarybos narius? Be abejo, valdančioji dauguma.“

Jis kėlė klausimą, ar eilinį kartą depolitizavimo šūkis nevirs politizavimu.

Parengė Ineta Nedveckė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs