Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Buvęs prokuroras teisme įrodė dėl sulaikymo patyręs žalą: prašė milžiniškos kompensacijos – gavo skatikus

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo buvusio prokuroro Ugniaus Vyčino ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Ugnius Vyčinas
Ugnius Vyčinas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaip rašoma pranešime spaudai, buvęs prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, specialiųjų tyrimų tarnybos, 85 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu 2020 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Jo atžvilgiu buvo atlikti sankcionuoti veiksmai, t. y. pokalbių kontrolė ir fiksavimas, pokalbių ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, sekimas, slaptas patekimas į darbo kabinetą, siekiant atlikti jo apžiūrą, vaizdo ir garso fiksavimo įrenginių slaptas įrengimas, slaptas patekimas į ieškovo gyvenamąsias patalpas, siekiant fiksuoti ieškovo ir jo galimų bendrininkų pokalbius, krata.

Be to, visiškai nepagrįstai, vien formaliais argumentais, kad bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, jis buvo laikinai sulaikytas.

2022 m. pabaigoje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Ieškovas nurodė, kad dėl nepagrįstai pradėtų ikiteisminių tyrimų ir jų vilkinimo dėl Generalinės prokuratūros ir STT netinkamai atliktų ikiteisminių tyrimų (jų vilkinimo), kuriuose nebuvo surinkta ieškovo kaltę galinčių pagrįsti įrodymų, ir teismų, kurie nepagrįstai, nesant pagrindo, sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą ir jų pratęsimus, patyrė neturtinę žalą.

Jo atžvilgiu slapti veiksmai tęsėsi mažiausiai 10 mėnesių, nors nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, o teismas, nutartimis sankcionuodamas ir pratęsdamas kriminalinės žvalgybos veiksmų vykdymą, pažeidė įstatymo nustatytą pareigą patikrinti teikimuose nurodytų pagrindų pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas ieškinį atmetė

Apylinkės teismas ieškinį atmetė, dėl šio sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, kurį apygardos teismo teisėjų kolegija iš dalies tenkino ir konstatavo, kad ieškovo reikalavimai iš dalies pagrįsti ir priteisė ieškovui 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą: iš Specialiųjų tyrimų tarnybos 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 1 452 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Spręsdamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, teismas pažymėjo, kad faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą tikrino Panevėžio apygardos teismo pirmininkas ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, o pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas.

Vertinant ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, konstatuota, jog faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia, kad jis buvo pradėtas ir vykdytas neteisėtai. Juolab, kad šiuo atveju ikiteisminiai tyrimai nutraukti ne dėl to, kad ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad nebuvo nustatyti būtinieji ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai – didelė žala ir tiesioginė tyčia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ikiteisminių tyrimų nutraukimo pagrindai nepaneigia tyrimų pradžioje buvusių įtarimų kaip teisėto pagrindo pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prokuroras Ugnius Vyčinas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prokuroras Ugnius Vyčinas

„Sulaikymui nebuvo būtinosios sąlygos“

Vertindama ieškovui taikytą laikiną sulaikymą, kaip procesinės prievartos priemonę, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas buvo sulaikytas vien formaliais pagrindais, neegzistuojant visoms būtinoms sulaikymo sąlygoms.

Laikinas sulaikymas taikytas nepagrįstai, nesant įstatyme numatytų sąlygų visumos, pažeidus reikalavimą laikytis proporcingumo principo taikant procesinės prievartos priemones, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip įstatymo numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. Juolab, kad baudžiamojo proceso normose neįtvirtinta tokia suėmimo ar sulaikymo sąlyga, kaip būtinybė atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas galėjo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, trukdyti ikiteisminiam tyrimui, bandyti paveikti liudytojus. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo neteisėtai sulaikytas, turi teisę į žalos atlyginimą, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinę žalą.

Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės konstatuota, kad nors nagrinėjamoje byloje bendra baudžiamųjų procesų trukmė pati savaime nėra laikytina labai ilga, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad procesai vyko tik vienoje – ikiteisminio tyrimo – pakopoje ir galiausiai buvo nutraukti, nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadijoje teisėsaugos institucijos neveikė pakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuodamos ikiteisminio tyrimo veiklą.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje stadijoje baudžiamasis procesas buvo pakankamai intensyvus ir nesusidarė laikotarpiai, kuriais procesiniai veiksmai buvo vykdomi pernelyg ilgai, tinkamai nepasiruošus ir pan. Dėl to ieškovo teisė į jam pareikštų įtarimų nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką buvo pažeista.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ugnius Vyčinas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ugnius Vyčinas

Nustatant ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydį, atsižvelgta į bendrą proceso trukmę, į tai, kad procesas visą laiką vyko vienoje – ikiteisminio tyrimo stadijoje, nutrauktas neišsprendus kaltinimų iš esmės, nustatyti keli akivaizdūs ilgi delsimai, kai faktiškai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, į tai, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas, be to, taikytos procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais