Vaikinas neslepia, kad mes dar tik mokomės sveikai gyventi, bet pripažįsta, kad sveikos gyvensenos entuziastų vis daugėja. Motyvacijos ir ryžto tobulėti tikrai netrūksta – jau dažnas net pietų atsisako, kad per pertrauką galėtų daugiau laiko praleisti sporto salėje.
Prieš tapdamas policijos pareigūnu jis ne kartą dalyvavo įvairiose varžybose, turnyruose ir tapo prizininku. Dar nėra metų, kai Rafaelis prisiekė tarnauti Lietuvai, tačiau juo negali atsistebėti. Kolegos šmaikštauja, jo visur pilna ir visur spėja… Taigi, įdomus atviras ir intriguojantis interviu su R.Pašajevu.
Stengiuosi dalyvauti visur… kam tik jaučiuosi fiziškai pasirengęs, kur įdomu. Ieškau naujų iššūkių ir saviraiškos sričių.
– Ar tapti policininku buvo tavo vaikystės svajonė?
– Tikrai ne. Negalėčiau taip sakyti. Žiūrėdamas kino filmus visada žavėjausi specialiųjų pajėgų darbu, ieškojau alternatyvų Lietuvoje ir radau. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, štai kas mane privertė mokytis ir tapti policijos pareigūnu.
– Kodėl netapai profesionaliu sportininku? Juk tiek turnyrų, tiek apdovanojimų…
– Netapęs profesionaliu sportininku su sportu neatsisveikinau. Tik šiek tiek kitaip vertinu jo naudą. Visada norėjau padėti kitiems, todėl tik dirbdamas policijoje galiu visiškai save realizuoti. Medaliai, apdovanojimai – žinoma, kiekvienam sportininkui glosto širdį, tačiau norisi tobulėti. O, kaip sakoma, tobulėjimui ribų nėra. Tokia ir mano nuostata.
– Apgynei Lietuvos policijos vardą ir tapai nugalėtoju. Kada prasidėjo tavo kelias bokso aikštelėje?
– Vilniuje, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vyko tradicinis atvirasis karių bokso turnyras. Varžyboms vadovavo Karių bokso klubas, iš viso rungėsi apie 50 dalyvių iš įvairių institucijų. Šio turnyro tikslas yra ne tik populiarinti boksą, kaip išskirtinę sporto šaką, bet kartu skatinti Lietuvos kariuomenės ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimą. Tai – puiki galimybė įvairių sričių atstovams išbandyti savo jėgas sporto srityje ir atstovauti savo institucijai. Man teko didžiulė garbė atstovauti Lietuvos policijai. Varžiausi 69 kg svorio kategorijoje. Būsiu šiek tiek nekuklus, bet iš 9 dalyvių šiame pogrupyje laimėjau pirmą vietą.
Boksu susidomėjau būdamas trylikos metų, prieš tai lankiau dziudo treniruotes. Bet prisijaukinęs bokso ringą, jo apleisti nenoriu iki šiol.
– Visi sportininkai turi patį brangiausią savo laimėjimą, o tu?
– Žinoma turiu, giliai į atmintį įstrigę pirmi turnyrai užsienio šalyse, bušido kovos… Tačiau Lietuvos vyrų bokso čempionate mano septyniolikmečio iškovota pergalė – pati brangiausia ir labiausiai įsimintina.
– Kaip ruošiesi varžyboms? Gal turi kokį ritualą?
– Neturiu jokio, nesėdžiu kamputyje, nesimeldžiu, neturiu mėgstamiausio muzikinio kūrinio, neturi savo talismano. Prieš varžybas mėgstu bendrauti su kitais dalyviais ir pakelti tiek jų, tiek savo motyvaciją.
– Pasakyk atvirai – ar kartais neaplanko silpnumo valandėlės, kai pagalvoji, gal jau pakaks sportuoti, treniruoti kitus?
– Kiekvieną kartą grįžus namo, poilsio valandėlėmis, neapleidžia mintys, ko dar nepadariau, ką dar galėčiau padaryti geriau…
– Esi visiškas maksimalistas. „Plaki“ save, kai kas nors nepasiseka, kai galvoji, kad galėjai tikrai geriau?
– Visada noriu pasiekti geriausio rezultato. Nors, aišku, ne visuomet pasiseka, tuomet kyla dar didesnė motyvacija. Mąstau, kad galėjau bėgti greičiau, daugiau pakelti ir pan. Po nesėkmingų varžybų treniruojuosi dar intensyviau, nes žinau savo silpnąją vietą.
– Jeigu jau pradėjome apie silpnąsias vietas, ar turi Achilo kulną?
– Geras klausimas, niekada apie tai negalvojau. Kol kas neatradau…
– Dar nėra nė metų, kai tarnauji policijoje, tačiau jau daugybę kartų teko atstovauti jai. Kokiose varžybose dalyvauji?
– Stengiuosi dalyvauti visur… kam tik jaučiuosi fiziškai pasirengęs, kur įdomu. Ieškau naujų iššūkių ir saviraiškos sričių. Spaudžiu štangą, bėgu, kovoju ringe, ant tatamio, žaidžiu stalo tenisą, šaudau ir dar daugybė įvairių sričių. Tiesa, gailiuosi, kad nedalyvavau plaukimo varžybose, bet jau pradėjau lankyti baseiną. Ateityje žadu išbandyti ir šią sporto šaką.
– Dirbi Alytaus apskrities policijoje, sportuoji, treniruoji jaunąją kartą. Papasakok trumpai apie trenerio veiklą.
– Kas kitas, jei ne mes. Atėjęs dirbti į Alytaus policiją prisidėjau prie gražios ir prasmingos Alytaus policijos sporto klubo „Aukuras“ ir VšĮ „LT Imperator“ iniciatyvos – mokyti jaunimą fizinės ir dvasinės darnos, pilietiškumo, sveikatinimo, bendravimo įgūdžių. Dirbant policijoje tenka matyti, kad jauniems žmonėms trūksta užimtumo, todėl dažnai jie pasirenka klystkelius. Džiaugiuosi matydamas, kai atėję į treniruotę, jie pamažu keičiasi.
– Sveika gyvensena – geros savijautos garantas! Bet ar turi silpnybių? Ar kartais jos nenugali tavęs?
– Stengiuosi jų atsikratyti, bet prisipažinsiu kartais nepavyksta. Per budėjimą naktį neatsisakau suvalgyti gabalėlio picos. Tuomet tenka ilgiau paplušėti sporto salėje
