Savo ruožtu buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis pažymi, kad partijos verslo „paramą“ laiko visiškai moraliu būdu rinkti lėšas rinkimams.
Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) pastaruoju metu lydi vienas skandalas po kito: premjero Algirdo Butkevičiaus žento, Druskininkų vandens parko istorijos, galimo Utenos rajono mero Alvydo Katino kyšininkavimo.
Mykolo Romerio universiteto docentas S.Spurga LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“ tuo nesistebi: „Tai yra didžiausia valdančioji partija, tad ir jos priėjimas prie resursų – didžiausias, ji turi daugiausia savo žmonių savivaldybėse. Tik norėčiau pažymėti, kad kol kas tie skandalai yra smulkūs, jų ne tiek ir daug.“
Pasak politologo, pastarojo meto situacijos eilinį kartą apnuogino sistemines prekybos įtaka problemas, kurios slegia Lietuvos savivaldą.
„Tos sumos, kurios figūruoja, protekcionizmas atskleidžia įsivyravusią praktiką. Matyt, kai kurie merai, valdininkai jaučiasi nebaudžiami, [mano, kad] jiems negalioja įstatymai ir etikos normos. Tačiau nemanau, kad šie atvejai yra tiek skandalingi, kad atskleistų tikrąjį korupcijos mastą ir vestų prie vyriausybės atsistatydinimo. Klausimas, ar tos korupcijos nėra, ar atitinkamos mūsų tarnybos nesugeba jos pastebėti“, – kalba S.Spurga.
Buvęs VSD vadovas J.Jurgelis pritaria, kad pastaruoju metu viešumon iškylantys skandalai neatkleidžia tikrųjų korupcijos mastų, ir sako, kad parama vadinti kyšius partijoms tradiciškai atrodo normalu ir moralu.
„Mūsų partijos (nedaryčiau išimčių) neskaidrų lėšų rinkimams rinkimą laiko visiškai moraliu būdu. Svarbu, kad verslininkas paremtų. Kyšiai partijoms, kurie vadinami ne kyšiais, o parama, yra tradiciškai ir giliai įsišakniję“, – kalba J.Jurgelis.
Partijos tampa priedangos organizacijomis
Tuo metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigia, kad, jei viešojoje erdvėje yra diskutuojama apie situaciją, įvykius galima vadinti nemažu skandalu.
„Dar didesnis skandalas yra tai, kaip mūsų politikai reaguoja į šias istorijas. 2015 metais tikėčiausi šiek tiek kitokios reakcijos. Manau, kad vakarietiškų standartų besilaikantys politikai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės, skirti kur kas daugiau pastangų tam, kad išsiaiškintų, kas iš tiesų vyksta. Ir pateikti atsakymus visuomenei. Nors apskritai labai sunku patikėti, kad partijos vadovai galėjo nežinoti, kas vyksta partijos viduje.
Šiuo metu reakcija dažnai būna kitokia – mes girdime nuolatinius atsikalbinėjimus, neva tai yra eilinis skandalas, opozicijos arba konkurentų prasimanymai, tad gal nevertėtų į tai kreipti dėmesio“, – sako S.Muravjovas.
S.Spurga antrina, kad įvykus panašiems skandalams, kokie ištiko LSDP, partijos neparodo principingos pozicijos, elgiamasi priešingai.
„Partijos, ypač rajonuose, tampa ne filtru patekti į valdžią, atrenkančiu sąžiningesnius, o priedangos organizacijomis, kurios padeda sutvarkyti ne visai švarius reikalus, pakliuvus į bėdą. Ta tendencija yra akivaizdi. Jei partijos nori atkurti savo populiarumą ar turėti bent šiokio tokio, reikėtų pradėti nuo to, kad partijos taptų garantu, jog į jų gretas pateks ir paaukštinimus gaus tie žmonės, kurie yra to verti“, – tikina S.Spurga.
Politologas pabrėžia, kad visuomenės reiklumas politikams ir partijoms taip pat yra nepakankamas: „Yra teisiamų politikų, apstu įrodymų dėl jų vienokių ar kitokių nusižengimų, bet ir tie politikai, ir jų partijos sulaukia piliečių pasitikėjimo.“