Dar būdamas Seimo nariu jis registravo kitų metų valstybės biudžeto projekto pataisą, kad VU kiemeliams tvarkyti būtų skirta 8,268 mln. eurų.
VU atstovai teigia, kad pati aukštoji mokykla kasmet tegali skirti lėšų minimaliam jų eksploatavimui.
„Didžioji dalis architektūrinio ansamblio kiemelių apleisti, netenkinamos estetinės ir eksploatacinės būklės, mažai naudojami vešiesiems poreikiams ir neparengti turistiniams maršrutams, vis didėja grėsmė netekti šių reikšmingų kultūros objektų savitumo“, – teigė B.Juodka, argumentuodamas savo siūlymą skirti lėšų VU.
Didžioji dalis architektūrinio ansamblio kiemelių apleisti, netenkinamos estetinės ir eksploatacinės būklės, mažai naudojami vešiesiems poreikiams ir neparengti turistiniams maršrutams, – sakė B.Juodka.
Jis pabrėžė, kad VU architektūrinis ansamblis, siekiantis XVI amžių ir išlikęs beveik nepakitęs iki šių dienų, turi ypač didelę istorinę, urbanistinę ir architektūrinę vertę bei yra svarbi Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu ir įrašyto į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, dalis.
Pasak B.Juodkos, remonto reikia Bibliotekos, M.K.Sarbievijaus, S.Daukanto, Arkadų, A.Mickevičiaus, L.Stuokos-Gucevičiaus, S.Stanevičiaus, K.Sirvydo, Senosios spaustuvės kiemeliams. Būtina sutvarkyti pastatų fasadus, grindų dangą, įrengti apšvietimą, išsaugoti kiemeliuose esančius kultūros paveldo objektus, kiemelių aplinką pritaikyti turistams, studentams, renginiams ir kt.
VU ryšių su visuomene specialistas Ervinas Spūdys, atsakydamas į BNS klausimus, teigė, kad dalyje VU Filologijos fakulteto patalpų, esančių pastatuose minėtuose kiemeliuose, seni pamatai neturi reikiamos hidroizoliacijos, nepakankama arba iš viso nėra oro vėdinimo sistemos, dėl to kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsiniai grybeliai, jie ardo sienų apdailą. Daug metų nekeista elektros instaliacija, todėl patalpose nepakankamas apšvietimas.
„Tokiose patalpose atliekami tik einamieji (kosmetiniai) remontai, siekiant, kad patalpos tenkintų bent minimalius higienos reikalavimus ir nebūtų daroma didelė žala kultūros paminklo statusą turinčioms patalpoms – sienų, lubų, grindų atnaujinimas, langų keitimas – norimo rezultato nesuteiktų. Inžinerinių tinklų atnaujinimas kartu su patalpų remontu ar tvarkybos darbais tampa itin svarbia priemone siekiant išsaugoti kultūros paveldo objektus ir užtikrinti reikiamas higienos sąlygas studijų procese“, – teigė E.Spūdys.
Anot jo, valstybės lėšų šioms reikmėms universitetas siekia nuo 2013 metų, tai yra vienintelė galimybė nuosekliai finansuoti tokios apimties projektą. Universiteto pinigų vos pakanka minimaliam eksploatavimui, kasmet VU bibliotekos tvarkymo darbams skiria apie 0,5 mln. eurų.
VU atstovo teigimu, gavus lėšų iš Valstybės investicijų programos, darbai būtų atlikti per trejus metus. Viso projekto vertė – apie 8,2 mln. eurų.
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, jis įkurtas 1579 metais.
Universiteto rūmai pradėjo formuotis XVI amžiaus vyskupo jurisdikcijoje, mūriniais namais užstatytame kvartale, kurį rėmina keturios Vilniaus gatvės: Universiteto (buvusi Vyskupų), Šv. Jono, Pilies ir Skapo. Universiteto rūmų ansamblio meninės formos atspindi pagrindinius Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą. Senuosiuose rūmuose šiuo metu įsikūrę Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetai, Užsienio kalbų institutas, Universiteto biblioteka, rektoratas.