– Ar tinkamai naudojamasi Europos Sąjungos (ES) parama, siekiant išbristi iš krizės? Naujausiais duomenimis, panaudojama vidutiniškai tik apie 13 proc. galimos paramos.
– Šį mėnesį Estijos Seimo nariai kartu su įvairių ministerijų pareigūnais posėdžiavo svarstydami, kaip greičiau ir efektyviau panaudoti ES lėšas ir taip paskatinti Estijos ekonomikos atsigavimą. Latvijoje tuo pat metu verslininkai siūlė vykdyti bendros su Rusija ekonominės erdvės politiką.
Ką ruošiasi daryti Lietuva, iki šiol nėra aišku, nors atrodytų, kad nuo mūsų valstybės pasirinktos strategijos gali priklausyti Baltijos šalių, o iš dalies ir ES Rytų politikos raida bei perspektyvos. Turime atsakyti sau ir kitiems į klausimą, ar mes spartiname integracijos procesus, ar toliau ketiname likti pilkojoje zonoje vis daugiau priklausomi nuo Rytų kaimynų.
Manau, kad ES lėšos lėtai panaudojamos ne tik dėl administracinių gebėjimų stokos, bet ir dėl procesų, kuriems daro įtaką geopolitiniai veiksniai.
Dažnai girdime vos ne isteriškus pareiškimus, kad ūkiui modernizuoti Lietuva tuoj bankrutuos, nes neturi pinigų. Bet labai retai pasakoma, kad iš ES biudžeto mes turime galimybę gauti garantuotas ir neatlygintinas investicijas, kurios šiais metais galėtų sudaryti 5 mlrd., o jei reikėtų – net ir 8 mlrd. litų. Sakoma, kad lėšas panaudoti trukdo Briuselio biurokratija. Bet už ES biudžetą, struktūrinius fondus, jų panaudojimo kontrolę atsako komisarai iš Lietuvos, Lenkijos ir Estijos. Nejaugi patys sau trukdome? Įvertinant sunkmečio sąlygas buvo susitarta, kad tas lėšas dabar galima gauti avansu. Tai kodėl nieko nedarome? Juk šią vasarą galėjome vykdyti didelę mokyklų, ligoninių, universitetų renovavimo programą, būtume iš karto sprendę energetikos, žinių visuomenės kūrimo ir užimtumo problemas. Ir mokesčių daugiau surinkę į šalies ir „Sodros" biudžetus. Aš nuoširdžiai bandžiau padėti susivokti, koks yra ES lėšų panaudojimo mechanizmas, tačiau niekas iš valdžios susitikti su manimi, tada dar Europos Parlamento nare, tiesiog nenorėjo.
Prieštaringi ir chaotiški Lietuvos užsienio politikos žingsniai Rusijos atžvilgiu gana aiškiai parodo, jog mano minėti asmenys jau užėmė įtakingas pozicijas krašto valdyme.
– Dažnai valdžios žmonės aiškina, kad jokiu būdu nereikia skolintis (kad ir iš Tarptautinio valiutos fondo), o tik dar labiau mažina išlaidas ir didina mokesčius. Ar šis kelias teisingas?
– Siekiant pridengti ekonominės politikos klaidas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veikla ir jo teikiama pagalba dažnai mistifikuojama. Visų pirma TVF vadovauja ne JAV atstovas, o ES deleguotas kandidatas, žinomas Prancūzijos politikas ir ekonomistas Dominique'as Straussas-Kahnas. Europos reikalus TVF koordinuoja Lenkijos atstovas.
Netiesa yra ir tai, kad jei šalis skolinasi iš TVF, ji negali skolintis tarptautinėse rinkose. Vengrija turi sutartį su TVF, bet vienu metu kaip ir Lietuva pasiskolino tarptautinėse rinkose dvigubai didesnę sumą ir trimis procentais mažesnėmis palūkanomis negu mūsų valstybė.
Ne visai tiesa, kad Latvijai paskola suteikta iš TVF ir su griežtomis sąlygomis. Latvijai 2/3 lėšų yra suteikusi ES ir Šiaurės šalys ir ten nėra numatyta jokių specialių sąlygų. Būdama Europos Parlamento narė, tvarkiau dokumentą, reglamentuojantį tokios ES paramos teikimą. Latvijos problemos ir būtinybė griežtai taupyti yra susijusios su tuo, kad „Parex" bankui gelbėti reikėjo pasiskolinti 1 mlrd. eurų.
TVF turi naują programą ir teikia paramą ekonomikos likvidumui palaikyti, populiariai tariant, apyvartinėms lėšoms papildyti, ir ta programa nenumato jokių specialių sąlygų. Tokia parama pasinaudojo Lenkija. Jos ekonomika auga ir reputacija tarptautinėse rinkose yra gera. Lietuva galėjo pasinaudoti tokia parama kaip Lenkija, nes mūsų mokėjimų balansas yra teigiamas.
Finansų ministrui Algirdui Šemetai siūliau kartu važiuoti į TVF ir derėtis dėl tokios paramos. Europos Parlamento įgaliota koordinavau ES ekonominės politikos gaires ir ne kartą buvau susitikusi su TVF vadovais bei kitais atsakingais asmenimis. Norėjau padėti Lietuvai, bet finansų ministras atsisakė važiuoti.
– Esate sakiusi, jog „dabar siekiama, kad Lietuvai vadovautų glaudžiai su Rusija susiję asmenys, o ekonomika būtų priklausoma nuo Rytų rinkų. Lietuvos informacinė erdvė jau iš dalies izoliuota nuo ES informacinės erdvės". Ar galėtume prognozuoti, kad krizė rimtai mus įklampins į Rytų įtakos sferą?
– Prieštaringi ir chaotiški Lietuvos užsienio politikos žingsniai Rusijos atžvilgiu gana aiškiai parodo, jog mano minėti asmenys jau užėmė įtakingas pozicijas krašto valdyme. Labai gaila, kad nepavyko su tuo susijusios grėsmės išaiškinti politiniams lyderiams. Tai buvo jų sprendimas palaikyti šiuos žmones. Nežinau net kodėl – gal bet kokia kaina troško valdžios, o gal patikėjo informacija, kuria buvo manipuliuojama Lietuvos informacinėje erdvėje.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Dabar konkrečiais veiksmais atsiskleidžia, kas yra kas Lietuvoje. Mūsų žmonės protingi, turėtų viską suprasti. Jei Rusija trikdytų ekonominių santykių plėtrą, tai paskatintų didesnę mūsų krašto ūkio integraciją į ES rinką.
Svarbiausia, kaip 1939–1940 metais, nepradėti nuolaidžiauti. Jau nuolankiai sutinkame, kad mūsų vežėjai kalti, vėliau gali būti pareikalauta įsileisti inspektorius iš šalies, o tada, žiūrėk, kils grėsmė atsiųstiems inspektoriams ir juos ginti bus įvesta kariuomenė. Rusija įstatymą, leidžiantį karinius veiksmus už valstybės sienų, yra parengusi.
Bet tai juodžiausias scenarijus. Norėčiau tikėti, kad Rusija, kaip skelbia jos vadovai, iš tiesų yra moderni bei civilizuota valstybė ir atitinkamai elgsis spręsdama ekonominius ginčus. Be to, tikiu, kad ES valstybės veikia solidariai ir ES turėtų neleisti skriausti mažųjų savo narių Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
– Kaip jūs vertinate žiaurią lazdos politiką - nurėžti, mažinti, karpyti, nesitariant su žmonėmis? Kur tai nuves šalį?
– Kad užtikrintume valstybės finansinį stabilumą, svarbiausia yra visą dėmesį sutelkti į tai, kaip paskatinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.
Netiesa, kad mes patys nieko negalime padaryti, o turime laukti, kada atsigaus Europos ekonomika. Savo daktaro disertacijoje rašiau, kad svarbu įvertinti, kaip Lietuva pertvarkė savo ūkį, kas padėjo mūsų ekonomikai atsigauti atkūrus nepriklausomybę. Tyrimai parodė, kad greičiausiai teigiamų rezultatų sulaukė tie, kurie ieškojo, kaip užsidirbti pinigų, mokėsi iš kitų šalių patirties ir buvo pasiryžę keisti savo gyvenimą.
Lietuva negali mažinti biudžeto išlaidų, jos ir taip yra pačios mažiausios ES. Mes tik turime jas efektyviau naudoti, kad būtų mažiau biurokratijos ir daugiau paslaugų žmonėms. Lietuvos ūkis yra sudėtinė ES vidaus rinkos dalis, čia darbo jėga ir prekės juda laisvai. Jei mūsų atlyginimai ir socialinės garantijos bus daug mažesni negu kitose šalyse, mūsų piliečiai paprasčiausiai emigruos. Prognozės yra labai liūdnos, Lietuvos gyventojų gali sumažėti 800 tūkstančių. Kas tada atsitiks Lietuvai, juk išvažiuos energingiausia ir jauniausia gyventojų dalis? Atsakymas aiškus – nuvertintą ūkį pusvelčiui supirks Rytų kaimynai – jie jau siūlo Rygą padaryti kazino centru.
Iš Lietuvos vadovų norėtųsi sulaukti daugiau sprendimų ir realių veiksmų, bet mažiau populizmo. Jau dabar Lietuvos televizijų žinių laidos primena Rusijos, o vyresniems gyventojams – net Sovietų Sąjungos televiziją. Na, žinote, kaip tada buvo. Visų laidų pradžioje SSKP generalinis sekretorius susitinka su jaunimu, su kultūros darbuotojais. Vienus paglosto, kitus paauklėja, nesvarbu, kad ekonomika smunka, svarbu tik vadovo įvaizdis.
Reikia pradėti kalbėti su kitomis ES šalimis apie spartesnę ES vidaus rinkos plėtrą, siekiant naujų privačių investicijų ir gamybos perkėlimo į Baltijos kraštus. Tai naudinga ne tik mums, bet ir visai ES. Ekonomikos krizė bei klimato kaita skatina net ir globaliame pasaulyje dalį pagalbinės gamybos laikyti arčiau pagrindinių pramoninių įmonių. Naujausios studijos rodo, kad ES valstybių ekonominiai ryšiai turi būti plėtojami intensyviau, nes tai yra ekonominę riziką mažinantis veiksnys. Lietuvos Vyriausybės uždavinys būtų užtikrinti stabilias mokestines ir teisines sąlygas, kad verslas galėtų kurti ilgalaikius planus. Šiuo metu rengiamas Nacionalinis susitarimas vargu ar atitinka šiuos reikalavimus.
