Praėjusią savaitę Kaune veikiančiam KDC teismas paskelbė bankrotą. A.J.Venslauskui uždrausta sudaryti bet kokius sandorius, areštuotu bendrovės turtu gali disponuoti tik bankroto administratorius. Kauno apygardos teismas nustatė, kad centro turto vertė mažesnė, nei nurodyta, į balansą įtrauktas turtas, kurio vertė nurodyta neteisingai, o įsipareigojimai kreditoriams – milžiniški.
Pradėti bankroto procedūrą prašė ne tik algų laukti pavargę darbuotojai, bet ir keturi juridiniai asmenys – KDC kreditoriai. Jų teigimu, centras yra nemokus, vienam iš kreditorių jis pranešė, kad negalės vykdyti įsipareigojimų.
Jo žmonai, įdarbintai verslo organizatore, buvo skirta 15 tūkst. Lt. alga, bet tik su sąlyga, kad į darbą nei kojos nekels, kad nemaišytų ten pat dirbusiai gyvenimo draugei, kurios alga buvo taip pat 15 tūkst. Lt, – sakė šaltinis.
Teismas taip pat nusprendė, kad įmonės vadovas, kuris pats ir jo artimi giminaičiai yra skolingi KDC dideles sumas, sudarinėdamas įvairius sandorius gali veikti priešingai įmonės kreditorių interesams.
Su įmone susijęs asmuo 15min.lt papasakojo, kad A.J.Venslauskas, jo duktė ir gyvenimo draugė iš bendrovės yra paėmę po 1 mln. Lt siekiančias paskolas, todėl jis kaip įmanydamas vengė KDC bankroto, kad bankas neareštuotų jo turto.
Nors teismo dokumentuose nurodoma, kad A.J.Venslauskas yra skolingas KDC, kalbėdamas su 15min.lt jis tai neigė. „Paskolos buvo paimtos senais laikais, jokių milijonų niekas neėmė. Kai plazma „važiuodavo" ir būdavo pinigų, imdavo žmonės paskolas, bet buvo susitvarkyta, o jos buvo sugrąžintos: su palūkanomis ir su delspinigiais. Šiandien nė vieno lito paskolos nėra, viskas atiduota. Draugėms jokioms iš viso jokių milijonų nebuvo duota", – sakė jis.
A.J.Venslauskas pridūrė, kad duktė buvo mokslams pasiėmusi 20 tūkst. Lt siekusią paskolą.
Paklaustas, kodėl teismas teigia, kad jis su artimaisiais yra skolingas KDC, direktorius sakė: „Įmonė, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto, specialiai nesudenginėjo, bet mes pasamdėme auditorius ir auditoriai yra sudengę tas skolas. Specialiai neveda, kad galėtų kelti bankrotą, nes pagal balansą bankroto nėra. Todėl skundžiame teismo sprendimą, toliau žadame dirbti, atsiskaitinėti su žmonėmis."
Milžiniška alga – sau, neblogos – žmonai ir gyvenimo draugei?
Anot patikimo, su bendrove susijusio šaltinio, A.J.Venslauskas KDC gyveno plačiai – sau buvo pasiskyręs 50 tūkst. Lt atlyginimą.
„Jo žmonai, įdarbintai verslo organizatore, buvo skirta 15 tūkst. Lt. alga, bet tik su sąlyga, kad į į darbą nei kojos nekels, kad nemaišytų ten pat dirbusiai gyvenimo draugei, kurios alga buvo taip pat 15 tūkst. Lt“, – sakė šaltinis.
Pasak jo, su už įmonės lėšas nuomotais brangiais automobiliais važinėjo ne tik jis, bet ir žmona, gyvenimo draugė bei duktė.
A.J.Venslauskas teigė, kad šios žinios – netiesa.
„Koks 50 tūkst. Lt? Mano alga 12 tūkst. Lt buvo, tai čia gerais laikais, kada plazma „važiavo“, kada dar kažkas. Dabar gal nepilnai 4 tūkst. Aš nesu tokio atlyginimo gavęs, nežinau, kas jį gavo, – sakė jis. – Žmona taip pat negauna jokių 15 tūkstančių, o jokioms draugėms taip pat nemoku tokių atlyginimų.“
„Direktorius savo šunimis rūpinosi labiau nei pavaldiniais“
Vengė mokėti atlyginimus, o tuo nepatenkintiems darbuotojams kartojo: jei kas nepatinka – išeikit, – sakė V.Gesaitienė.
A.J.Venslauskas galbūt buvo dosnus sau ir artimiesiems, tačiau su darbuotojais buvo kitaip – spaudoje ne kartą rašyta, kad bendrovė vengia mokėti algas.
Algos ilgus mėnesius laukusi šiaulietė Violeta Gesaitienė nesėdėjo sudėjusi rankų ir uždirbtus pinigus išsikovojo per teismus. A.J.Venslauską moteris prisimena su kartėliu. „Vengė mokėti atlyginimus, o tuo nepatenkintiems darbuotojams kartojo: jei kas nepatinka – išeikit“, – darbą Kraujo centre prisimena ji. – Kam nepatinka dirbti be atlyginimo, suprantate? Man nepatinka dirbti be atlyginimo ir aš pernai birželį parašiau prašymą atleisti iš darbo, nes vis vien dirbome už dyką 8 mėnesius.“
Moteris dirbo Šiaulių mobiliajame donorystės punkte. Prieš porą metų pensininke tapusi V.Gesaitienė pasakojo, kad nuo darbo pradžios 2006-aisiais, bendrovė atlyginimus laiku mokėjo vos dvejus metus. Paskui prasidėjo finansinė krizė ir A.J.Venslauskas darbuotojams du kartus po 30 proc. sumažino algas.
„Buvome priversti taip padaryti, bet džiaugėmės, kad dirbome, nors algų jau neišmokėdavo po 2, 4 ar net 6 mėnesius. Ir kai mes drastiškai susimažinome algas, kurių nesiteikė mums mokėti, jis nusipirko dar vienus namus Jonavoje! Tai sužinojus man buvo labai skaudu“, – teigė ji.
Išėjusios iš darbo V.Gesaitienės laukė šokas: paaiškėjo, kad net ketverius metus bendrovė už ją ir kitus darbuotojus nemokėjo „Sodrai“.
„Mes su keliomis taip pat į pensiją išėjusiomis kolegėmis net akis išpūtėme tai pamačiusios. Vėliau išsiaiškinome, kad dokumentuose kiekvienas mūsų išvykimas imti donorų kraujo buvo laikomas komandiruote, už kurią mums mokėta ne alga, o dienpinigiai. Už dienpinigius „Sodrai“ mokėti nereikia. Aš šioje srityje dirbau 40 metų, tokio dalyko matyti dar neteko“, – guodėsi moteris.
Išėjusi iš darbo ir nesulaukusi atsiskaitymo ji pasisamdė advokatę ir kreipėsi į teismą, kuris KDC įpareigojo sumokėti uždirbtus pinigus ir priteisė delspinigius.
„Jis pats prisiprašė, nusprendžiau kovoti už savo pinigus. Kodėl aš milijonieriams turiu už dyką krauti turtus? Jis netgi sugebėdavo vairuotoją išsiųsti į Vokietiją, kad tas parvežtų ėdalo jo šunims, o su mumis taip elgėsi“, – pykčio neslėpė pašnekovė.
Be atlygio – nuo praėjusiųjų metų balandžio
Tačiau net po teismo sprendimo KDC delsė atsiskaityti. Pervedimo V.Gesaitienė netikėtai sulaukė praėjusį ketvirtadienį – prieš pat kitą dieną numatytą teismo posėdį dėl centro bankroto. Tiesa, buvusi darbovietė pensininkei pervedė pusę priteistos sumos – apie 12 tūkst. Lt.
Tačiau ji ginklų sudėti nežada ir kovos iki galo. „Gal čia tokia jų taktika – vienam šiek tiek pamėtėti, kitam, tikintis, kad žmonės aprims“, – svarstė ji.
Ar kuris nors iš buvusių kolegų prisiteisė neišmokėtą algą, V.Gesaitienė sakė nežinanti.
„Kitos moterys be atlygio dirba nuo praėjusiųjų metų balandžio. Paskutiniu metu jos neprisiskambina nei A.J.Venslauskui, nei jo bendražygiui Rimgaudui Šepečiui. Ateidavo jos į darbą ir nežinodavo – reikia dirbti, ar ne“, – pasakojo pašnekovė.
SAM su centru nenorėjo turėti nieko bendra
Praėjusiais metais nuo KDC atsiribojo Sveikatos apsaugos ministerija, iki tol turėjusi 49 proc. centro akcijų. Aukcione šias akcijas už 499 tūkst. Lt nupirko pats A.J.Venslauskas, tačiau už jas taip ir nesumokėjo, o antrajame aukcione skandalingai išgarsėjusio ir Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio sulaukusio centro akcijų niekas nepanoro.
Dėl A.J.Venslausko ir jo bendrovės atliekami trys ikiteisminiai tyrimai.
Pernai pavasarį A.J.Venslauskui pateikti įtarimai piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, sukčiavus, klastojus dokumentus ir neteisėtai vertusis komercine veikla. Rudenį tokių pat įtarimų sulaukė KDC, tuomet teismas leido areštuoti 7 mln. Lt bendrovės turto.
Anot šaltinio, šis „pinigų kranelis“ užsisuko tik tada, kai paaiškėjo, kad kraujo plazmos centras tinkamai netikrino – kelis kartus pasitaikė hepatitu užkrėsta plazma.
Tinkamai netikrino kraujo plazmos?
Pernai jam buvo pareikšti įtarimai į Privalomojo sveikatos draudimo fondą negrąžinus apie 700 tūkst. Lt. Manoma, kad iš donorų surinkta plazma 2007-2009 metais į Austriją buvo išvežama ne perdirbti, o tiesiog parduota. Teisėsauga išsiaiškino, kad už parduotą kraujo plazmą bendrovė gavo 6 mln. Lt.
Parduotą plazmą bendrovė rinko už mokesčių mokėtojų pinigus.
„Iki 2010 metų už kraujo gamybą centrams mokėjo ligonių kasos, tai jis tas pačias seseles tose pačiose patalpose įkinkė imti plazmą vežimui į užsienį. Jis tiesiog melžė donorus – tuos neturtingus žmones, iš kurių kas dvi savaites imdavo plazmą. Tai yra, jis visiškai neturėjo jokių verslo sąnaudų – viską apmokėjo ligonių kasos“, – 15min.lt sakė su įmone susijęs asmuo.
Anot šaltinio, šis „pinigų kranelis“ užsisuko tik tada, kai paaiškėjo, kad kraujo plazmos centras tinkamai netikrino – kelis kartus pasitaikė hepatitu užkrėsta plazma.
