Tikėjosi skaidrumo, gavo piktnaudžiavimą
Seimo narė sako, kad pradėjus galioti naujai privačių ir viešų interesų deklaravimo tvarkai, tikėtasi, kad procesas taps paprastesnis, o skaidrumo lygis – aukštesnis. Tačiau A.Norkienė pripažįsta, jog tikrovė kitokia.
„Su nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojus naujai tvarkai, siekėme palengvinti deklaracijų pildymą, paliekant didesnę atsakomybę patiems Seimo nariams, kurie privalo įvertinti ir deklaruoti savo interesus. Deja, po dabar jau ketverių metų matome, kad turbūt ne viskas taip, kaip galvojame priimant šį įstatymą“, – teigė parlamentarė.
Panašu, kad suteikta laisvė tapo viena didžiausių problemų – padidėjusi Seimo narių apsisprendimo erdvė ir interpretacijų skalė neretai virsta skaidrumo spragomis. Juk deklaruojant nebėra prievolės nurodyti tam tikrų sandorių ar turto detalių, jei pats politikas nemano, kad jos yra svarbios. Tai, pasak Norkienės, sukuria regimybę, jog skaidrumas priklauso tik nuo asmeninio Seimo nario požiūrio.
„Politikų požiūris į skaidrumą mane liūdina“
„Ir aš, ir Etikos ir procedūrų komisija primindavo kolegoms, kaip tą [deklaravimą] padaryti. Visada sakydavome, jeigu jums tik neaišku ir jūs pats neapsisprendžiate, kreipkitės į komisiją. Mes tikrai padėsime tą interesų lauką atpažinti. Manau bet kokiu atveju, jeigu tik yra regimybė, aš visada siūlau Seimo nariui tą deklaruoti“, – pabrėžė A.Norkienė.
Tai, kad didelė laisvė, neatidumas ar kitos priežastys kiša pagalius į ratus savo interesus deklaruojantiems Seimo nariams, patvirtina ir 15min tyrimo duomenys. Jį vykdant buvo pastebėta, kad naujojo ministro pirmininko Gintauto Palucko deklaracijoje nenurodyta, kad jo žmona yra reikšmingos dalies įmonės akcijų savininkė, o konservatorė Dalia Asanavičiūtė neatskleidė skolos „Sodrai“. Pasak A.Norkienės, tokie atvejai dažniausiai baigiasi deklaracijų papildymu, apie kurį primena komisija.
„Dabar visi išrinktieji ar seni Seimo nariai gavo priminimą, kad jie per 30 darbo dienų privalo užpildyti savo privačių ir viešų interesų deklaraciją. Kodėl dėl žmogiškų klaidų gal kartais tas [klaidos deklaracijoje] įvyksta, aš suprantu žmogiškai. Bet iš principo pats požiūris politikų į skaidrumą, jis yra mane kartais liūdina“, – sako buvusi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė.
„Kai tie žodžiai virs darbais, aš manau, mes atgausime ir visuomenės pasitikėjimą“
Nors naujoji interesų deklaravimo tvarka buvo pristatyta kaip žingsnis link vakarietiškos politinės kultūros, jos poveikis visuomenės pasitikėjimui Seimu atrodo minimalus. 2024 m. liepą skelbti bendrovės „Baltijos tyrimai“ vykdytos apklausos duomenys parodė, kad Seimu pasitiki vos 29 proc. Tai, ekspertų teigimu, kelia ne tik reputacijos problemas, bet ir ilgalaikes pasekmes – valdžia nekelia pasitikėjimo, į politiką vengia eiti kompetentingi, patyrę žmonės, kyla kartų kaitos politikoje iššūkiai. Tokiai įžvalgai pritaria ir A.Norkienė.
„Viskas labai susiję tarpusavyje, ir tas pasitikėjimas visuomenėje tuo pačiu Seimu. Prie to prisideda turbūt kiekvieno kiekvieno politiko darbas ir jo sprendimai. Kiekvienas, sakykim, atėjęs naujai išrinktas Seimo pirmininkas kalba apie tai, kaip jis bandys pakelti tą reputaciją, kaip jis formuos naują politinę kultūrą. Ir tai lieka tik žodžiai. Kai tie žodžiai virs darbais, aš manau, mes atgausime ir visuomenės pasitikėjimą“, – tvirtino Seimo narė.
Ar griežtesnės sankcijos galėtų išspręsti problemą?
Diskusijose dėl privačių ir viešų interesų deklaravimo tvarkos korekcijų kyla klausimas: ar griežtesnės sankcijos galėtų išspręsti problemą? Pasak A.Norkienės, nors apskritai vertinant galima sakyti, kad labiausiai žmogų drausmina piniginė bauda. Bet šiuo atveju – tai truputį kitas kitas įstatymas.
„Aš čia vis tiek kalbėčiau apie kiekvieno Seimo nario moralinę atsakomybę“, – akcentuoja politikė ir priduria, kad, jos manymu, ir rinkėjų pasirinkimai kartais būna atliekami neatsižvelgiant, ar konkretus Seimo narys buvo jau ne kartą pažeidęs politikų elgesio kodeksą, ar kažko nedeklaravo.
A.Norkienė pabrėžia – įstatymo liberalizavimas buvo per ankstyvas, todėl reikėtų sugriežtinti reikalavimus ir sumažinti Seimo narių apsisprendimo laisvę deklaruojant interesus. Jos teigimu, jei turėtų galimybę, siūlytų mažinti punktų kiekį, kuriuose paliekama laisvė Seimo nariui pačiam apsispręsti dėl deklaravimo.
„Iš paliktų septynių variantų, kur galima apsispręsti tik Seimo nariui, manau, palikčiau mažiau. Deja, gaila, bet turėtume truputį grįžti, kad [daugiau] būtų privaloma deklaruoti. Dabartinės deklaracijos net žurnalistams, matyt, atrodo tuštokos“, – svarstė parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė A.Norkienė.
Medijų rėmimo fondas projektui „Naujoji valdžia: turtai, verslai ir įtaka“ skyrė 9000 Eur dalinį finansavimą.
