03 21

Už didžiulę žalą teisiama buvusi viceministrė L.Jaruševičienė: „Premjero patarėjas nurodė kompanijos pavadinimą“

„Pamenu tą 2020-ųjų rugpjūčio 3-iąją, kai man teisėsauga pareiškė įtarimus. Vakare užsukau į parduotuvę. Tuo metu radijas transliavo žinias. „Viceministrei Jaruševičienei pateikti įtarimai“. Tos kaukės, su kuriomis tada reikėjo vaikščioti, man pasirodė kaip Dievo palaima – jos buvo šiokia tokia galimybė slėptis“, – sako buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikta krata, areštuotas visas turtas, viešumas: „Man atrodė, kad patekau į filmą.“
Lina Jaruševičienė, Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga ir Lukas Savickas
Lina Jaruševičienė, Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga ir Lukas Savickas / 15min montažas

L.Jaruševičienės baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama teisme. Buvusi viceministrė kol kas nėra nei nuteista, nei išteisinta. Ji kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.

Prokuroras: valstybė patyrė didelę žalą

Tuometinio sveikatos apsaugos ministro ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi L.Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus įtarimus.

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L.Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, L.Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais. Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L.Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mobilusis koronaviruso patikros punktas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mobilusis koronaviruso patikros punktas

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L.Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos. Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A.Veryga.

L.Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta. „Mano funkcija buvo tikslus informacijos perdavimas. Testų kiekiai, kaina nebuvo mano reikalas, aš buvau pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją, ne mano funkcija, kokia kaina ir perdavimo terminai. Aš buvau telefono linija, paštininkė, atsakinga už informacijos perdavimą“, – teisme sakė L.Jaruševičienė.

Sprendimus dėl testų įsigijimo priėmė Vyriausybė – 2020 metų kovo 18-ąją tuometis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė įrašą feisbuke – jis rašė, jog, vadovaudamasis medikų rekomendacijomis, jis skubiai paveda ministrui pasinaudoti supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis ir nupirkti greitųjų testų.

Kaltinama buvusi ministerijos pareigūnė tvirtino, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero S.Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras Lukas Savickas.

Apeliacinis teismas 2022 metais patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

15min nuotr./Lina Jaruševičienė ir Lukas Savickas
15min nuotr./Lina Jaruševičienė ir Lukas Savickas

„Atrodo, kad esu tunelyje“

Interviu 15min L.Jaruševičienė davė po to, kai neseniai savo patirtimi pasidalijo dėl reagentų įsigijimo kaltintas Šarūnas Narbutas. Vilnietis kėlė klausimus dėl teisėsaugos darbo kokybės ir teigė, jog visuomenėje reikia diskusijos, o tarnybose – pokyčio.

Š.Narbutas taip pat akcentavo, kad į teismą prokurorai kreipėsi neturėdami jokių įrodymų, o tą vėliau patvirtino ir dviejų instancijų teismai. Š.Narbutas kreipėsi ir į žmogaus teisių teismą Strasbūre, kurį taip pat laimėjo. Lietuva nusprendė neskųsti sprendimo ir sumokėti Š.Narbutui priteistą 27 tūkst. eurų žalą.

Š.Narbuto istoriją galite skaityti čia.

„Jo istorijoje aš atpažinau ir save“, – prieš interviu sakė buvusi viceministrė.

Svarbiausios interviu temos

  • Kokia iš tiesų buvo padėtis Lietuvoje koronaviruso pandemijos pradžioje?
  • Kodėl buvusi viceministrė teisiama už vieną pirkimą, jei tuo pat metu vyko daug kitų tokių pat pirkimų?
  • Kas davė nurodymą viceministrei pirkti būtent iš tos kompanijos?
  • Ir „Profarma“ įtarimų atsikratė, ir premjero komanda atsikratė: kodėl liko tik L.Jaruševičienė?
  • Buvusi viceministrė atskleidžia, kaip tenka gyventi įtariamajam.
  • Kodėl L.Jaruševičienė iki šiol nesupranta, už ką yra teisiama?
  • Kaip jaučiasi žmogus, kurio reputacija jau sutriuškinta amžiams?
  • Buvusios viceministrės išvada: „Valstybės tarnyboje turi būti ungurys“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis