Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vyriausiasis tyrėjas A.Martinkus prašo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.
Buvęs pareigūnas prašo ištirti galimai neteisėtus buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo, dabar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Rolando Kiškio veiksmus.
Jis taip pat prašo aiškintis buvusio jo pavaduotojo, dabar Lietuvos policijos specialiojo atašė Nyderlanduose ir Europos policijos biure Andžejaus Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat biuro dabartinio viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo veikimą.
Sunkūs kaltinimai
Be kita ko, A.Martinkus kaltina A.Roginskį jam nurodžius melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.
Buvęs pareigūnas teigia, kad taip baigiantis tuometinio generalinio policijos komisaro Lino Pernavo penkerių metų kadencijai prasidėjo „visuomenei nematoma kova dėl generalinio komisaro posto“.
Pasak jo, tokiais veiksmais siekta sukompromituoti dabartinį policijos vadovą Renatą Požėlą, tuomet vadovavusį Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kurio kandidatūrą tuometinis premjeras Saulius Skvernelis rengėsi teikti į policijos vadovus.
Savo rašte A.Martinkus teigia, kad, remdamasis jam pateiktu esą išgalvoto turinio tarnybiniu pranešimu, A.Roginskis nurodė „užvesti atskirą bylą ir rinkti duomenis apie aukščiausius tuometinius teisėsaugos pareigūnus: tuometinį VSAT vadą Renatą Požėlą (gelbėjimo stotyje buvo įdarbinęs savo sūnų), su juo bendraujantį tuometį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį (prieš tai buvusį VRM kanclerį), tuometinį Kauno apskrities VPK viršininką Darių Žukauską, taip pat aukščiausio rango politikus – Seimo narį, vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Seimo narį Artūrą Skardžių ir kitus“.
A.Martinkus tvirtina, kad buvo bandoma neteisėtai tuometį Kauno policijos vadą D.Žukauską susieti su prieštaringos reputacijos verslininku Arūnu Pukeliu.
Jis taip pat kaltina dabartinį Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją, laikinąjį biuro viršininką S.Briginą bei kitus pareigūnus galbūt bandant neteisėtai dalyvauti kovoje dėl mirusio verslininko Raimondo Karpavičiaus šimtamilijoninio palikimo, dėl kurio kovoja pirmoji verslininko šeima ir antroji jo žmona.
Dalyvavimas šioje kovoje antrosios R.Karpavičiaus žmonos Aistės Karpavičienės pusėje tapo viena priežasčių atleisti iš pareigų D.Žukauską.
„(Esu – BNS) priverstas dėl to, kad su pačiu tokiomis priemonėmis piktnaudžiaujant susidorota ir daroma tai naudojant teisės aktuose reglamentuotas procedūras, naudojant mano paties surinktus duomenis ir informaciją, klaidinant institucijas ir net pačius teismus“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė A.Martinkus.
„Susiejant su A.Martinkaus atveju, tai akivaizdu, kad Lietuvos kriminalinė policija tiek aukštas pareigas einančių pareigūnų atžvilgiu rinkti informacijos pagal funkcijas negalėtų“, – pažymėjo buvusio pareigūno advokatas Edgaras Dereškevičius.
Policija kaltinimus griežtai neigia
Savo ruožtu Policijos departamentas pareiškė, kad A.Martinkus iš pareigų atleistas dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų, reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, pažeidimų, dėl ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, teisės aktų, reglamentuojančių policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.
Kaip teigiama Policijos departamento pranešime, šių metų sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė A.Martinkaus skundą ir paliko galioti Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento Imuniteto valdybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro sprendimus dėl šio pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų, praradus teisę dirbti su įslaptinta informacija.
Policijos departamento pranešime teigiama, kad policija yra pasirengusi suteikti visą būtiną ir reikiamą informaciją, bendradarbiauti su visomis institucijomis, turinčiomis teisę vykdyti kriminalinės žvalgybos kontrolę ir įgaliotomis susipažinti su kriminalinės žvalgybos informacija.
Policijos departamento pranešime tvirtinama, kad A.Martinkaus ir jam atstovaujančių asmenų paskleista informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės siekiant savanaudiškų tikslų – išvengti atsakomybės.
„Subjektyviai pateiktos, tikrovės neatitinkančios informacijos interpretacijos ir manipuliacijos vertinamos kaip kerštas ir siekis kompromituoti principingai savo pareigas atliekančius PD prie VRM Imuniteto valdybos, LKPB pareigūnus bei diskredituoti ir sukelti abejones kriminalinės žvalgybos institutu, paveikti viešąją ir politinę nuomonę bei sprendimus kriminalinės žvalgybos pakeitimo įstatymo projekto rengimo stadijoje.
Lietuvos policija atidžiai stebi ir vertina šią situaciją, dėl paskelbtos šmeižikiško pobūdžio informacijos ir galimų organizuoto nusikalstamumo interesų veikiant prieš teisėsaugos institucijas ir jų pareigūnus“, – rašoma pranešime.
Policija teigia ir toliau esanti pasirengusi suteikti visą būtiną ir reikiamą informaciją, bendradarbiauti su visomis institucijomis, turinčiomis teisę vykdyti kriminalinės žvalgybos kontrolę ir įgaliotomis susipažinti su kriminalinės žvalgybos informacija.
Laikinasis kriminalinės policijos vadovas Saulius Briginas vėliau žurnalistams sakė, kad A.Martinkaus teiginius vertina kaip subjektyvias manipuliacijas ir kerštą esamiems ir buvusiems vadovams bei sąžiningai dirbantiems pareigūnams.
„A.Martinkaus paskleistą informaciją laikome neatitinkančia tikrovės. Tai yra tam tikros informacijos manipuliacija“, - žurnalistams sakė kriminalinės policijos vadovas.
Sureagavo ir prezidentas
Į tai sureagavęs prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, jog būtina atidžiai įvertinti situaciją.
„Mesti tikrai sunkūs kaltinimai, manau, kad šiuo atveju neturėtume karšta galva pulti daryti kokių nors išvadų. Pirmiausia turime įvertinti, ar šie kaltinimai yra pagrįsti – atleidžiamo, kaip suprantu, pareigūno kaltinimai. Ar tai yra šmeižtas. Jeigu tai yra šmeižtas, manau, kad žmogus, kuris skleidžia šmeižtą, turėtų prisiimti atsakomybę“, – antradienį žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Jeigu šie kaltinimai yra teisingi, be jokios abejonės, tai yra rimti dalykai. O tokie dalykai Lietuvoje negali vykti. Taip kad atitinkamos išvados bus padarytos. Tačiau šiandien, štai dabar čia, atsakyti į klausimą, ar tai yra šmeižtas, aš negaliu“, – pažymėjo jis.
