Bausmė skirta už tai, kad jis 2010 metais, laikinai eidamas NŽT direktoriaus pareigas, NŽT vardu pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį su AB „Alvilė“, kuriai įsiteisėjus valstybei būtų tekusi pareiga sumokėti privačiai bendrovei apie 8 mln. Lt tariamos žalos atlyginimo.
Įsikišus NŽT Teisės departamentui, taikos sutartis atšaukta ir žalos valstybei išvengta. Vėlesniu teismo sprendimu minėtai privačiai bendrovei iš valstybės priteista apie 1 mln. Lt žalos atlyginimo.
AB „Alvilė“ 2008 m. pradėjo bylą prieš valstybę, reikalaudama atlyginti žalą, padarytą nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį. Didžiąją reikalavimų dalį sudarė reikalavimas atlyginti negautas pajamas. 2010 m. gruodžio mėn., pasitarime, kuriame dalyvavo NŽT teisės departamento ir Teisingumo ministerijos atstovai, apsvarstytas AB „Alvilė“ pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, pagal kurią valstybė įsipareigotų atlyginti bendrovei apie 10 mln. Lt žalą. Pasitarime nuspręsta sprendimą dėl AB „Alvilės“ pasiūlytos taikos sutarties atidėti 2011 m. sausio mėnesiu, nes kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateikto reikalavimo atlyginti nepaprastai dideles negautas pajamas ir šių negautų pajamų paskaičiavimo metodikos teisingumo.
Žinodamas tokią NŽT ir Teisingumo ministerijos poziciją, taip pat žinodamas, kad NŽT civilinėje byloje įgaliotas atstovauti NŽT Teisės departamentas, V. Pakalka be šio departamento žinios ir sutikimo pasinaudojo tuo, kad nuo 2010 gruodžio 27 iki 30 dienos laikinai ėjo atostogaujančio NŽT direktoriaus V. Lopinio pareigas. Vienasmeniškai NŽT vardu pasirašė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį su AB „Alvilė“, pagal kurią valstybei būtų tekusi prievolė atlyginti apie 8 mln. Lt žalą. 2011 m. sausio mėnesį taikos sutartis atšaukta grįžusio iš atostogų NŽT direktoriaus V.Lopinio ir NŽT teisės departamento pastangomis, todėl turtinės žalos valstybei išvengta. Vėlesniu 2014-02-17 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais byla baigta priteisus AB „Alvilė“ naudai iš valstybės 956 tūkst. 932 Lt žalai atlyginti.
Už nusikaltimą, kurio padarymu kaltintas V.Pakalka, numatyta bauda iki 56 tūkst. 490 eurų arba laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir į tai, kad per 6 metus po nusikaltimo padarymo duomenų apie kitokią V.Pakalkos neteisėtą veiklą negauta.
Teismas padarė išvadą, kad izoliuoti kaltinamąjį nuo visuomenės nėra būtinybės, o bausmės tikslai bus pasiekti taikant finansines sankcijas, t. y. 28 tūkst. 245 eurų baudą. Tai didžiausia Lietuvoje bauda skirta už tokio pobūdžio nusikaltimą. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.