Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo Vyriausybei pensinio amžiaus sulaukusiam ekspremjerui nuo rugpjūčio 1 dienos skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu ji siekia 800 litų.
Dokumentus, reikalingus A.Šleževičiaus pensijai skirti, SADM pateikė Ministro pirmininko tarnyba, rašo „Lietuvos žinios“.
A.Šleževičius ministro pirmininko pareigas ėjo trejus metus – 1993–1996 m. Jo politinę karjerą sugriovė, anot dienraščio, ne laiku iš banko atsiimtas 135 tūkst. litų indėlis.
Anot dienraščio, ketinimais skirti jam valstybinę pensiją stebėjosi ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas, ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
„Labai keista, kad atsirado toks projektas. Konservatoriai aiškiai deklaravo, jog tokios pensijos nebus skiriamos bent dvejus metus. Dabar jie prieštarauja sau. (...) Ši sistema išsigimusi ir egzistuoja tik Lietuvoje. Kitose šalyse tokių dalykų nėra arba jie labai riboti“, – teigė A.Sysas.
„Tikrai neprivaloma tokios pensijos skirti kiekvienam premjerui. Žinant pasitraukimo iš tų pareigų aplinkybes, tai netinkamas siūlymas“, – kalbėjo A.Razma.
„Pagaliau A.Šleževičius – turtingas verslininkas, neabejoju, sukaupęs išteklių, apsirūpinęs ir brandesnio amžiaus laikotarpiui. Tad socialinio pobūdžio aspektų neįžvelgiu ir argumentų nematau“, – pabrėžė jis.
Valstybinių pensijų įstatyme teisė gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją numatyta Lietuvos piliečiams, kurie bent dvejus metus ėjo Seimo pirmininko, premjero, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų pirmininkų pareigas. Šiems asmenims pensija skiriama, kai jie sulaukia senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais.
„Pabrėžiame, kad ši pensija nėra pirmojo laipsnio pensija už nuopelnus, kai svarstoma, ar su prašymu pateikti dokumentai įrodo tuos nuopelnus. Šios rūšies pensijos pagal įstatymą panaikintos nuo 2011-ųjų“, – aiškino SADM.
Iš posto A.Šleževičių išvertė vadinamasis bankų skandalas. 1995 metų gruodžio 19-ąją Lietuvos bankas paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto, A.Šleževičius iš šio banko atsiėmė terminuotą 135 tūkst. litų indėlį. 1996-ųjų sausio pradžioje LDDP prezidiumas tokį poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“. Tačiau A.Šleževičiaus atsistatydinimui nepritarė.
Tuomet dėl nederamo premjero elgesio iš Vyriausybės pasitraukė du ministrai – Povilas Gylys (užsienio reikalų) ir Linas Linkevičius (krašto apsaugos). Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad A.Šleževičius atsistatydintų, bet šis nesutiko. Tada valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Dauguma parlamentarų tam pritarė.
Vasario 8 dieną A.Šleževičius buvo atleistas iš pareigų. Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų bei gautų didesnių palūkanų pagal A.Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų. Dėl jos vilkinimo buvęs premjeras laimėjo bylą Strasbūro teisme.