Tokią vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisą trečiadienį priėmė Seimas. Už ją balsavo 72 parlamentarai, 8 buvo prieš, 10 susilaikė.
Pataisą palaikė beveik visų Seimo frakcijų atstovai. Prieš balsavo arba susilaikė tik 13 socialdemokratų, 3 „tvarkiečiai“ ir 2 Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Pagal konservatorių Kazimiero Kuzminsko ir Petro Luomano pateiktą siūlymą, buvę slapti KGB bendradarbiai, apie savo praeitį neprisipažinę vadinamajai Liustracijos komisijai, negalės eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė arba ministras pirmininkas. Jie taip pat negalės būti viceministrais, ministerijos kancleriais, valstybės institucijos ar įstaigos vadovais, jų pavaduotojais, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovais.
Tokiems asmenims iki gyvenimo pabaigos bus uždrausta eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigas. Jie negalės būti valstybės tarnautojais ar civiliais statutiniais valstybės tarnautojais krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos.
Buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taip pat uždrausta dirbti Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, eiti pareigas, susijusias su Lietuvos ar užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga.
Į uždraustų pareigų sąrašą pateko ir registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigos arba pareigos, tiesiogiai susijusios su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigos ir pareigos, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko, šie nustatyti ribojimai – labiau teoriniai, nei praktiniai.
„Galiotų tik naujiems pripažintiems, bet tokia galimybė vis dėlto daugiau teorinė, į tas pareigas pretenduojančių asmenų ir dabar jau buvo matyti, kurie buvo pripažinti ir kuriems taikyti 10 metų ribojimai, tokių žmonių nebuvo, kurie pretenduotų į tas pareigas. Praktiškai ji (priimta nuostata – BNS) greičiausiai nebus pritaikyta žmonėms“, – tvirtino A.Anušauskas.
Liustracijos įstatymo pataisas rengęs NSKG siūlė minėtus ribojimus neprisipažinusiems buvusiems slaptiems KBG bendradarbiams taikyti 10 metų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Liustracijos komisija pripažįsta juos buvus slaptais bendradarbiais.
„Ne laikas jiems leisti eiti vadovaujančias pareigas. Tegu dirba eilinį darbą, tegu nesiveržia šiuo metu į vadovaujančius postus, kaip mums neleido“, – teigė K.Kuzminskas. Jis prisiminė, kad sovietų valdžia jam, kaip buvusiam tremtiniui, neleido būti ligoninės vyriausiuoju gydytoju.
„Aš nekeršiju, bet tegu dirba eilinį darbą. Kodėl jie būtinai (veržiasi – BNS) į vadovaujančius postus? – kalbėjo konservatorius. – Gal įleisime juos į Prezidentūrą, į VSD, gal dar prileisime prie slaptų dokumentų? Juk žinote tą posakį, kad buvusių saugumiečių nebūna.“
„Buvę valstybės priešai gali dirbti paprastą darbą ir nelįsti prie valstybės vairo“, – jam pritarė partijos bendražygis Saulius Pečeliūnas.
„Jiems buvo duotas laikas prisipažinti. Jeigu juo nepasinaudojo, tai jie dirbo prieš valstybę“, – teigė konservatorė Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Julius Sabatauskas prognozavo, kad dėl Seimo priimtos nuostatos Europos žmogaus teisių teisme vėl pasipils skundai iš Lietuvos.
„Praėjus daugiau nei 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo vėl pradedame raganų medžioklė. Neįgyvendinę Strabrūso teismo sprendimų, aišku, sulauksime naujų bylų“, – sakė jis.
Lietuva yra pralaimėjusi keletą bylų Europos žmogaus teisių teisme dėl to, kad dabar galiojančiame Liustracijos įstatyme ribojimas eiti tam tikras pareigas buvusiems kadriniams KGB ir slaptiems bendradarbiams numatytas ir privačiame sektoriuje. Pasak Strasbūro teismo, dėl to Lietuva pažeidė savo piliečių teises.
J.Sabatauskas priminė, kad tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimąsi į sovietų valdžios represinių struktūrų darbuotojus, sakydama, kad tie, kurie dirbs Lietuvos valstybei, nebus persekiojami ir galės dirbti. „Išeina, kad Vytautas Landsbergis ir kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai melavo? Norite pasakyti juos melagiais?“ – retoriškai klausė J.Sabatauskas.
„Kerštas – joks motyvas priimant įstatymą. Baikit jūs gyventi praeities šmėklomis“, – ragino kitas socialdemokratas, buvęs disidentas Vytenis Andriukaitis.
Anot A.Anušausko, Liustracijos komisija šiemet turėtų peržiūrėti apie 200 bylų ir priimti sprendimus, ar pakanka duomenų žmogų pripažinti slaptu KGB bendradarbiu, ar ne.
Trečiadienį Seimas taip pat pavedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui nuo sausio 1 dienos iš Valstybės saugumo departamento perimti slaptais KGB bendradarbiais pripažintų asmenų dokumentus ir pradėti juos viešinti.
„Pagrindinis ribojimas viešinant dokumentus – kad nebūtų paskelbti duomenis apie prisipažinusius asmenys“, – BNS sakė A.Anušauskas.
Kokius dokumentus ir kaip viešinti, palikta spręsti pačiam centrui.
Dar viena priimta naujovė Liustracijos įstatyme – kad 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatų komisijai prisipažinę asmenys bus apsaugoti taip pat, kaip ir prisipažinusieji Liustracijos komisijai pagal 1999 metų įstatymą.
A.Anušausko duomenimis, tokių žmonių yra 160.
Pagal 2000 metais įsigaliojusį Liustracijos įstatymą, buvę KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojai, slaptieji bendradarbiai privalėjo prisipažinti ir registruotis specialioje tarpžinybinėje komisijoje. Prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai kurie profesiniai apribojimai.
Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį, Liustracijos komisijai prisipažino maždaug 1500 buvusių KGB darbuotojų ir agentų.
