Dovydo žvaigždė išdėliota ant grindinio, netoli buvusių pagrindinių vartų į Didįjį getą vietos. Renginyje skaitytas jauno Vilniaus geto kalinio ir metraštininko, Icchoko Rudaševskio dienoraštis. Jį skaitė režisieriaus Oskaro Koršunovo studentai.
Renginio dalyviai: tai – viso pasaulio tragedija
BNS kalbinti renginyje dalyvavę susirinkusieji ragino nepamiršti tragiškų praeities įvykių.
Į minėjimą atėjusi Džiuljeta Kirkilaitė teigė, kad ši data svarbi ir jai asmeniškai, ir kiekvienam žydui. Pasak 26-erių metų moters, svarbu, jog tragiški praeities įvykiai niekada nepasikartotų.
„Ši data svarbi kiekvienam žydui, nesvarbu, kur jis yra – Lietuvoje ar kitoje šalyje. Ši tragedija palietė visus. Man asmeniškai tai yra labai svarbi diena, aš esu dalis to. Mano mama žydė, tėvas lietuvis. Bet kaip bebūtų, aš esu žydė pagal visus žydų įstatymus. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog tai įvyko ir kad tai nepasikartotų. Kad tai nėra vien žydų, bet ir viso pasaulio tragedija“, – BNS sakė Dž.Kirkilaitė.
Daugelį metų žydų gelbėjimo klausimą tyrinėjantis Rimantas Stankevičius teigė, kad ilgą laiką gyveno senamiestyje, nuo vaikystės trukęs bendravimas su žydų tautybės žmonėmis turėjęs įtaką jo paties pasaulėžiūrai.
„Pagal savo emocinį lygmenį esu iš dalies ir žydas. Todėl tos netektys, kurios minimos, 75–osios geto likvidavimo metinės yra giliai man širdyje. Tuo labiau, kad pažįstu ir pažinojau ne vieną žmogų, kuris buvo gete, kurių šeimos žuvo čia. Taip kad tai nėra man tik knygose skaitytas dalykas“, – sakė 66-erių metų vyras.
73-ejų metų Elena teigė, kad būtina nepamiršti skaudžių praeities įvykių.
„Atėjau, nes netoli gyvenu, būtų nuodėmė neateiti. Reikia tikėtis visko: atminimas yra svarbiausia. Jeigu nepažymėsi to, iš atminties išsibrauks. (...) Mano šaknys lenkų, bet prijaučianti Lietuvai. Arčiau Lietuvos, į mišias lietuvių einu“, – sakė Elena.
Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys Arkadijus Kurliandčikas teigė, kad prieš tris ketvirčius amžiaus vykusi tragedija yra visos Lietuvos nelaimė.
„Esu žydas, tai man šis renginys labai svarbus. Aplink šias vietas sunaikinti beveik visi Vilniaus žydai. Mano manymu, tai yra ne tik žydų, bet ir Lietuvos, žmonijos tragedija“, – sakė 61 metų vyras.
23-ejų Jokūbas Brazys teigė, kad vilniečiams svarbu žinoti miesto istoriją, nepamiršti čia žmonių patirtų kančių.
„Skaudi tema, ji manęs asmeniškai nepalietė, bet tai yra svarbu suvokti kiekvienam, ypač tiems, kurie gyvename čia – šios gatvės pilnos istorijų. Šis renginys primena tai, aš antrą kartą tai stebėsiu“, – sakė J. Brazys.
Popiežiaus apsilankymas – žmogiškumo gestas
Popiežius Pranciškus vėliau sekmadienį sustos trumpai maldai prie paminklo Geto Aukoms atminti.
„Tai – žmogiškumo gestas. Svarbiausia šiame pasaulyje išlikti žmogumi, o jau po to yra religija ar profesija, ar kažkoks statusas. Svarbiausia yra žmogiškumas ir tai, kad kiekviena gyvybė yra svarbi. Jo malda turi reikšmę, ypač kai tokia data, gražus sutapimas“, – BNS sakė Dž.Kirkilaitė.
R. Stankevičius teigė, kad popiežiaus apsilankymas labai svarbus, ypač 75-ųjų Vilniaus geto likvidavimo metinių konteskte.
„Manyčiau, kad svarbu, jog popiežiaus programoje atsirado šitos vietos aplankymas, dar visai neseniai skelbtuose programos projektuose to nebuvo ir ypač svarbu, kad tai vyksta tą dieną, rugsėjo 23-iąją, kai minimos 75-osios metinės (...) Šis akcentas yra ypač reikšmingas tiek mums, ir kiek žinau iš žydų bendruomenės vadovybės, labai teigiamai priima žydų bendruomenė šį popiežiaus gestą“, – sakė R.Stankevičius.
Vilniaus meras R.Šimašius: niekada daugiau
Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai skirtame renginyje dalyvavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius, sakęs, kad būtina atsiminti praeities skaudulius ir pasiryžti neleisti pasikartoti panašioms tragedijoms.
„Vilnius buvo, yra ir bus multikultūrinis, įvairių tautų sugyvenimo miestas, bet turbūt jokiai kitai tautai nesame tiek skolingi, kaip žydų tautai. Turbūt tai yra priminimas kiekvienam lietuviui, kiekvienam asmeniškai, kad galbūt mes ar mūsų protėviai nepadarėme visko, kad tai neįvyktų. (...) Mūsų pareiga paminėti tą datą, vis labiau atminti ir giliai iš širdies ištarti, kad „niekada daugiau“, – sakė R.Šimašius.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad minint genocido aukų atminimą reikia galutinai atsikratyti Holokausto bendrininkų įamžinimo Vilniuje.
„Šiame mieste vis dar kabo lenta, pagerbianti vieno iš Šiaulių geto organizatoriaus atminimą. Gerbiamas mere, gerbiamieji susirinkusieji, visų Holokausto aukų ir jų gelbėtojų vardu kreipiuosi į jus. Minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, švęsdami valstybingumo šimtmetį ir sveikindami Lietuvoje besilankantį popiežių, atsikratykime šios Vilnių ir visą šalį juodinančios gėdos“, – sakė F.Kukliansky.
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius minėjimo renginyje išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Vilniaus geto aukoms bus pastatytas paminklas.
„Stoviu čia palapinėje prieš Dovydo žvaigždę. Tikiuosi vieną dieną stovėti čia prieš geto aukų paminklą. Jeigu tam trukdys senųjų pastatų pamatai, gal visai šalia galėtų iškilti paminklas tiems, apie kuriuos tiek daug kalbame. Vienintelis mažas atminimas apie juos yra tas mažiukas akmenukas, stovintis parkavimo aikštelėje“, – sakė S.Gurevičius.
Miesto savivaldybės iniciatyva įvykusiame renginyje dalyvavo ir Pasaulio žydų kongreso Izraelyje vykdomojo komiteto narys Moshe Ben Atar.
Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas, kuriame kalinti apie 30 tūkst. žydų. Vilniaus getas sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23 dieną.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.
