Administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, kad perėmus 950 kvadratinių metrų pastatą Vokiečių gatvėje, jis galėtų būti išnuomotas operatoriui, šis savo ruožtu skirtų patalpas įvairioms meninėms veikloms. P.Poderskis neslepia, kad ateityje savivaldybė turi planų nugriauti pastatą, kuris iškilo sovietmečiu nugriovus Didžiosios sinagogos.
P.Poderskis: „Tai yra buvusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, ji bus griaunama – bet prieš tai bandysime galbūt operatorių surasti, kuris nuomotų patalpas.“
„Tai yra buvusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, ji bus griaunama – bet prieš tai bandysime galbūt operatorių surasti, kuris nuomotų patalpas“, – BNS sakė P.Poderskis.
Anot jo, operatoriumi galėtų būti viena iš savivaldybės viešųjų įstaigų, pavyzdžiui, Menų spaustuvė. Jis pabrėžė, kad bus reikalaujama, jog menininkų veikla pastate neprieštarautų teritorijos istorinei paskirčiai – Vilniaus didžiajai sinagogai.
Tarybai siūloma nustatyti pradinę nuomos kainą: nuomojantis iki 100 kv. metrų patalpas, tektų mokėti 10 eurų, iki 300 kv. metrų – 20 eurų, virš 300 kv. metrų – 30 eurų.
Patalpos būtų nuomojamos, kol sostinės valdžia nuspręstų, kas turėtų būti šioje vietoje.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra sakęs, jog Didžioji sinagoga ateityje turėtų būti bent iš dalies atstatyta, tačiau ne artimiausią dešimtmetį. Planų atstatyti buvusią žydų šventovę turi viešoji įstaiga „Šiaurės Jeruzalė“, vienijanti verslininkus, litvakus iš Lietuvos, Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Valstijų.
Jos atstovas, bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis yra sakęs, kad įstaiga privačiomis lėšomis siektų atstatyti vieną sinagogos frontonų, Vilniaus Gaono gyvenamąjį namą, Mato Strašūno biblioteką.
P.Poderskis tvirtina, kad kol kas nėra aišku, kas galėtų būti statoma šioje vietoje, pastatą planuojama nugriauti tik apsisprendus dėl tolesnių planų.
Mūrinė sinagoga buvo pastatyta ant XVI amžiaus sinagogos pamatų, po 1633-ųjų, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė privilegiją getui kurti. Ji buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje, garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Sinagoga negalėjo būti aukštesnė už katalikų, stačiatikių religinius statinius, todėl buvo įrengti požeminiai jos aukštai.
Sinagoga ir šalia jos buvę pastatai apgriauti per Antrąjį pasaulinį karą, o 1955–1957 sovietų valdžios galutinai sulyginti su žeme, 1964 čia baigtas statyti vaikų darželis – iki pernai rugsėjo pastate veikė Vytės Nemunėlio pradinė mokykla.
Lietuvos, JAV, Izraelio mokslininkai ne kartą vykdė archeologinius tyrimus teritorijoje ir mokyklos kieme buvo atkasę požeminius ritualinių pirčių – mikvų aukštus. Pačios sinagogos liekanos yra po mokyklos pastatu.
Paveldosaugininkai pernai rugsėjį Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms suteikė teisinę apsaugą.