Byla dėl rūkymo lauke: teisėjai aiškina, kada peržengiama „kaimynų nuodijimo“ riba

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta civilinė byla, kurioje žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo savininkai prašė įpareigoti gretimame sklype buveinę turinčią įmonę nutraukti iš jos valdomo sklypo nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų patekimą į jų sklypą ir namą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėti dūmai pateko į ieškovų sklypą ir namą. Kadangi atsakovė pakeitė darbuotojų rūkymo vietą savo sklype, teismas nusprendė, kad ieškovų reikalavimas įvykdytas, todėl ieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių apeliacinius skundus, konstatavo, kad atsakovė ieškinio reikalavimų neįvykdė ir su jais nesutinka, rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime.

Užfiksuotas tabako gaminių vartojimo faktas atsakovės sklype, bet ne dūmų patekimas į ieškovų sklypą.

Taip pat pažymėjo, kad ieškovai pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir fotonuotraukas, tačiau šiuose įrodymuose užfiksuotas tabako gaminių vartojimo faktas atsakovės sklype, bet ne dūmų patekimas į ieškovų sklypą. Be to, atsakovės pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad, asmenims rūkant atsakovės sklype, šalia ieškovės sklypo ribos dūmų kvapas nejaučiamas.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, nes ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl pakeitė tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ‒ priteisė iš ieškovų atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis teismas akcentavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias tiek nuosavybės neliečiamumo principą, tiek valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir kiekvieno asmens pareigą saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, įpareigojančias valstybę užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką.

Reguliariai nuolat rūkant gali būti išskiriamas pakankamai didelis kiekis dūmų, todėl tokie veiksmai, priklausomai nuo jų intensyvumo, gali būti pripažįstami ribojančiais kaimynų teises.

Taip pat kasacinis teismas atsižvelgė į aktualią šiai bylai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje suformuluoti bendro pobūdžio principai ir išaiškinimai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybę turinio, šios teisės pažeidimo nustatymo.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad žmonių grupei reguliariai nuolat rūkant gali būti išskiriamas pakankamai didelis kiekis dūmų, todėl tokie veiksmai, priklausomai nuo to, kiek dažnai ir intensyviai yra atliekami, gali būti pripažįstami ribojančiais ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu pagal paskirtį.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Rūkymas

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo apsiriboti tik ištirdamas ir įvertindamas du faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei ieškovų pateiktas fotonuotraukas, o turėjo ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ir susijusius su šalių elgesiu bei veiksmais, ir, remdamasis įrodymų visuma, nuspręsti, ar tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmai patenka į ieškovų sklypą ir namą, ar tai vyksta nuolat, reguliariai, kokiu intensyvumu ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino skundžiamą nutartį ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.