Aštuoni mėnesiai diskusijų
Naują lapą Lietuvos miškų panaudojimo strategijoje turėjusi atversti Aplinkos ministerija Nacionalinį miškų susitarimą inicijavo balandžio mėnesį.
Per aštuonis mėnesius trukusias diskusijas 17 skirtingų interesų grupių atstovai turėjo parengti bendrą dokumentą, deklaruojantį nuostatas dėl „ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakantį į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava“.
Aplinkos ministerija deklaravo siekianti apimti visas svarbiausias su šalies miškų ateitimi susijusias sritis, sukurti atvirą, sisteminį ir konstruktyvų dialogą. Vien tik įvadiniame renginyje dalyvavo maždaug 135 specialistai ir visuomenės atstovai.
Pavasarį ministerija planavo susitarimą pasiekti iki rugsėjo, bet kadangi diskusijos užtruko, tikėtasi procesą pabaigti iki metų pabaigos, tačiau panašu, kad jis dar labiau užsitęs, net jei pavyks jį pabaigti apskritai.
Ne mūsų vizija
„Tikėdami pokyčių svarba ir žinodami, kad Lietuva nori kitokių miškų, mes esame priversti stabdyti savo dalyvavimą. Stabdome, nes turi būti proceso pertvarkymas. Kitaip miškų susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius interesus“, – praėjusią savaitę spaudos konferencijoje sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Spaudos konferencijos dalyviai teigė, kad Nacionalinio miškų susitarimo diskusijose yra neįsiklausoma į jų nuomonę, atstovaujama tik medienos pramonės grupių interesams. Tai esą puikiai iliustruoja anksčiau paskelbta miškų vizija.
„Praėjusį antradienį Aplinkos ministerija tinklalapyje paskelbė, kad visi susitarimo dalyviai bendru sutarimu suformavo galutinį nacionalinės miškų vizijos tekstą“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Visgi, anot L.Paškevičiūtės, vizija buvo paskelbta nepaisant to, kad susitarimo dėl jo nėra, o visos egzistuojančios įtampos yra išlikusios.
Dabartinė vizija įtvirtina ir taip esamą miškininkystę, joje trūksta krypčių, kurios yra ypač svarbios sektoriaus pokyčiams, sako ji.
„Tai yra vizija, kuri turi būti taisoma, ji negali būti tokia. Tai nėra mūsų vizija“, – pabrėžė L.Paškevičiūtė.
