„Liūdnos mintys ir liūdesys kamuoja mane ištisus metus. Žinoma, tokios filosofiškos mintys apie mūsų gyvenimo trapumą. Kita vertus, aš suprantu, kad reikia kabintis į gyvenimą, gyventi ir veikti. Tai padeda užsimiršti, bet liūdesio ir nejaukumo jausmas neapleidžia visus metus“, – į klausimą, kokiomis mintimis gyvena, atsako buvęs Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas.
Lygiai prieš metus po sunkios ligos politiko žmona Jadvyga Juršėnienė paliko šį gyvenimą. Iki šiol vyrui sunku susitaikyti su netekties skausmu. Sako, prarado svarbiausia atramą ir gyvenimo palydovę.
Likimas suvedė amžiams
Susipažinę laikraščio redakcijoje, buvo vieningi ir vienas kitą suprantantys. Buvęs Seimo narys esąs dėkingas žmonai už savo karjerą ir galimybę atsiduoti politikai. Prisipažįsta, niekada nebuvęs valdingas šeimos galva ir sėkmingos santuokos pagrindu laiko didžiuosius gyvenimo susitarimus.
„Aš manau, kad pagrindinis dalykas – susitarimas, kad mes esame viena šeima, mus likimas jau suvedė amžiams. Turime garbingai nuo jaunystės iki senatvės tą misiją atlikti. Aš juokaudavau, kad ji – šios daugiapakopės šeimos galva ir stengiasi visiems vadovauti“, – kalba jis.
Č.Juršėnas pasakoja su žmona praleidęs beveik šešis dešimtmečius: „Nesakau, kad mes buvome vienas kitu patenkinti, juo labiau – Jadvyga manimi, nes nebūdavau namie. Politika buvo tiek mane angažavusi, įstrigdavau darbe, Seime. Politika – mano pirma ir paskutinė meilė. Aš tam buvau atsidavęs visa savo esybe.“ Anot buvusio politiko, žmona jį priėmė tokį, koks yra.
Taupumo, nesišvaistymo Č.Juršėnas irgi išmoko iš sutuoktinės. Jis prisimena, kad už šeimos biudžetą buvo atsakinga žmona. Tačiau pastaraisiais metais viskas ėmė kisti.
„Žinoma, paskutiniais metais buvo kalbų apie numatomą ateitį, likimą, mirtį. Aš visada sakiau jai, kad dėl manęs nepergyventų, nes aš signataras ir man priklauso valstybinės laidotuvės. Kai atsinešdavau nusipirkęs knygą, ji burbėdavo, kam leidžiu pinigus“, – tikina Č.Juršėnas.
Politika – mano pirma ir paskutinė meilė. Aš tam buvau atsidavęs visa savo esybe, – sako Č.Juršėnas.
Dialogas su savimi
Kita vertus, buvęs Seimo narys neslepia, kad būtent žmona jį skatino pasitraukti iš didžiosios politikos. Palikęs darbą Seime, Č.Juršėnas atsidavė šeimai ir enciklopedijų leidybai.
„Mes turėjome tokią tradiciją, kol anūkas dar nebuvo vedęs, kavinukėje gerdavome kavą vieną kartą privalomai arba du kartus per savaitę. Pašnekėdavome apie viską: mokslus, gyvenimą, politiką, darbus ir kartais apie jo merginas.
Išsišnekame ir jis sako: „Man algą padidino.“ Sakau: „Kiek tu dabar gausi?“ Jis pasakė skaičių ir aš netekau amo. Jo alga buvo gerokai didesnė nei mano, Seimo pirmininko pavaduotojo“, – kalba buvęs politikas.
Atėjo laikas ir jam pamažu teko išmokti dialogo su savimi. Praėjusią gegužę Č.Juršėnas atšventė 80-metį. Jį pasitikdamas, sako, neturėjęs nė minties dėl gedulo atšaukti gimtadienį.
„Kadangi jubiliejus, tai buvo kažkiek linksmybių – nors ir nebesiaučiau, nebešokau kaip kadaise. Tiesa, aš anksčiau negerdavau, ir dabar negėriau, bet pasisėdėjau. Išklausiau visokių kalbų, kaip vienas draugas sakė, tos pačios kalbos bus pakartotos ir per laidotuves“, – prisimena Č.Juršėnas.
Pasak jo, gimtadienį minėjo ramiai, o į šventę sukvietė gausų būrį žmonių: „Sudariau visų laikų pažįstamų žmonių sąrašą, nesvarbu, ar jie mano idėjiniai draugai, ar nedraugai, Seimo kolegos, klasiokai ir kiti. Priekaištavau draugams, kad per ankstesnius jubiliejus dovanojo per mažai knygų ir per daug alkoholinių gėrimų. Šiemet gavau pakankamai kūrinių.“
Šachmatai ir knygos
Dar viena Č.Juršėno aistra – šachmatai. Signatarui kompaniją palaiko knygos, šachmatai ir visuomeninė veikla. Nors šešerius metus jis jau ne Seimo narys, šiandien nuo politikos neatsitraukia. Dažnai būna parlamente, susitinka su žmonėmis, pataria jauniesiems kolegoms.
„Jau seniai atsisakiau Seimo nario pareigų, tačiau vis tiek esu aktyvus: susitikimai su visuomene, išvykos į rajonus, partinė veikla.
Kai buvau gerokai jaunesnis ir azartiškesnis, mes vienoje darbovietėje po darbo pasilikdavome ir kartais šachmatų turnyrus rengdavome iki pirmos ar antros valandos nakties“, – dalijasi jis.
Ar pats signataras neketina imtis plunksnos ir memuarų? Č.Juršėnas prasitaria pradėjęs rašyti knygą, tačiau apie jos pasirodymą kalba gana mįslingai.
„Aš negaliu išleisti, nes ne viską ir pasakyti galiu. Arba nenoriu sakyti, nes viską išgyvenau. Ir su savais buvo liūdna, ir su svetimais. Būsiu atviras, nes sulaukiu daug klausimų. Sakoma, žmonėms reikia prisipažinti. Aš esu tam tikrus knygos pamatus sukūręs. Rėmai yra – jei ateis toks laikas arba ūpas, jeigu būsiu dar sveikas, o atmintis veiks, tai dar kas nors ir bus. Bet negarantuoju. Yra priežastis, kuri mane stabdo“, – kalba Č.Juršėnas.
Parengė Viktorija Juškauskaitė.
