„Nors iš aktyvios politikos Č.Juršėnas pasitraukė, kartu išsinešdamas ir dalį Lietuvos Respublikos Seimo reitingų, tačiau raštingasis politikas savo žinias perduoda visai Lietuvai, nes yra Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys, recenzuoja straipsnius literatūros, tautosakos, ekonomikos, filosofijos, politologijos, geografijos, religijų istorijos, sporto, teisės ir kitomis temomis“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Seimo pirmininko pavaduotojos patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Č.Juršėno jubiliejaus proga ji pakalbino ilgamečius jo bendražygius ir kolegas Parlamente.
LSDDP pirmininkas, Seimo pirmininko pavaduotojas G.Kirkilas:
„Česlovas Juršėnas šalia savo daugelio vertingų savybių bei talentų, be abejo, įeis į atkurtos nepriklausomos valstybės parlamentarizmo istoriją, kaip Seimo vadovas ir Spykeris iš didžiosios raidės, pateikęs mums, o ypač jaunajai kartai labai vertingą ir sektiną politiko, parlamentaro bei jau pavyzdiniu tapusiu politinės kultūros atvejį.
Viena vertingiausių Č.Juršėno, kaip politiko, savybė – diplomatija. Jis – ne tik šachmatų, bet ir kompromiso meistras. O kompromisas – ne tik diplomatijos bei politikos šerdis, bet tiesiog neišvengiamas dalykas parlamento darbe. Visuomet nuoširdžiai pavydėjau Č.Juršėno, įgimto humoro jausmo; humoro nepikto, kas kažkodėl vis mažiau būdinga nūdienai, neįžeidžiančio, o dažnai net vienijančio. Tai tas atvejis, kai žodis įgyja tą didžiulę galią, kai įtikiname kitus be prievartos, o gal ir padarome juos savo sąjungininkais. Linkiu Č.Juršėnui savo sukauptus dvasinius turtus, išmintį bei patirtį dar ilgai dalinti Lietuvai ir jos žmonėms!“
LSDDP pirmininko pavaduotoja, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė:
„Esu dėkinga Likimui, kad politikos kelyje teko sutikti Česlovą Juršėną. Džiaugiuosi galėdama ir šiandien su Česlovu keistis nuomonėmis dėl dabartinės politikos virtuvės, klausti jo nuomonės, vertinimų, paprašyti patarimo.
Jis buvo ir liko vis dar nepraaugtu Antrosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos parlamentarizmo Tėvu, kaip pats yra sakęs – „demokratijos adeptas ir auka“. Tai lėmė Č.Juršėno asmenybė, fundamentalus pasirengimas, gebėjimas profesionaliai ir elegantiškai eiti atsakingas Seimo pirmininko pareigas, jausti ir įgyvendinti Konstitucijos dvasią ir raidę.
Mes visi ir visuomet dėjome viltis į Jį, ypač kai būdavo neaišku, kai, anot Alfonso Maldonio, – „Tai dekoracijos, bet vyksta veiksmas ir nežinia kuo pasibaigs drama“. Net didelės politinės dramos vyksmas, pirmininkaujant Č.Juršėnui, eidavo kaip „iš natų“, likdavo tik gėrėtis grakščiais ėjimais, taiklia, lakia fraze ir neteko girdėti, kad šių dramų herojai būtų turėję Česlovui priekaištų...
Č.Juršėnas yra ir bus mums mūsų Autoritetas. Pripažintas ir neužmirštas.
Č.Juršėnas, visų pirma, buvo reiklus sau ir kartais gal per daug atlaidus aplinkai, besitikįs, kad aplinka turi matyti pavyzdį ir tiesiog kitaip pasielgti negali... Žavi Č.Juršėno kantrybė ir tolerancija, gebėjimas žiūrėti ir matyti, suprasti ir priimti, vadovautis išmintimi ir pasitikėti intuicija, siekti tiesos. Su juo buvo lengva dirbti.
Jubiliejaus proga linkiu Česlovui Juršėnui stiprios sveikatos ir daug džiaugsmo teikiančių kūrybinių akimirkų.“
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, LSDDP pirmininko pavaduotojas Juozas Bernatonis:
„Dirbti su Česlovu vienoje komandoje teko ilgai, buvo ne tik įdomu, bet ir puiki politinė patirtis. Jis niekuomet negailėjo laiko jaunesniems, nuolat atskleisdavo politinės veiklos pagrindus. Galime diskutuoti, kuri iš Lietuvos iškilių asmenybių yra geriausias politikos strategas. Tačiau, kai kalbame apie taktinius dalykus, Česlovas Juršėnas sunkiai pralenkiamas. Kalbant jo mėgiamų šachmatų terminais, Česlovas yra politikos taktikos didmeistris ir procedūrų virtuozas.
Svarbiausia, kad gyvenime jis visuomet buvo savo vietoje, todėl jį visada lydėjo sėkmė. Iki šiol Česlovas pripažįstamas išmintingiausiu Seimo Pirmininku. Todėl džiaugiuosi, kad pasikvietė mane dirbti savo pavaduotoju. Tai padėjo susivokti parlamentinės veiklos subtilybėse ir išmokti tolerantiškiau vertinti oponentus, trukdančius daugumai veikti ryžtingai.“
Seimo LSDD frakcijos narys, XVI-osios Vyriausybės Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius:
„Signatarą Česlovą Juršėną galėčiau apibūdinti kaip šalies parlamentarizmo ramstį, įdėjusį didžiulį indėlį į šiandieninės valstybinės santvarkos kūrimą. Jis skyrė daug pastangų, kad pasirinktas valstybės valdymo modelis užtikrintų deramą Tautos valios atstovavimą, visų valdžios grandžių veikimo darną ir balansą, parlamentinės mažumos teises.
Šiam politikui nepaprastai svarbus valdžios autoritetas žmonių akyse. Jis visuomet laikėsi nuomonės, o ir savo elgesiu rodė pavyzdį, kad visus konfliktus politikai turi išspręsti viduje, neišnešant to į viešumą, nes tai ne tik įneša nekonstruktyvumo, bet ir kenkia valdžios autoritetui, mažina žmonių pasitikėjimą. Šiandienos politikai to tikrai turėtų pasimokyti.
Česlovas Juršėnas suvaidino svarbų vaidmenį kuriant bei stiprinant demokratiją mūsų jaunoje valstybėje, puoselėjant moderniojo parlamentarizmo tradicijas. Vieniems švenčiausia knyga yra Biblija, o jam tai – Konstitucija, kurią nuolat nešiojasi prie širdies.“
Kovo 11-osios Akto signataras Justas Vincas Paleckis:
„Česlovas Juršėnas – vienas žinomiausių Lietuvos politikų, daug kuo išskirtinis. Ilgametis Seimo Pirmininkas, iškilus socialdemokratas, kartu su Vyteniu Andriukaičiu sugebėjęs prieš 18 metų suvienyti dvi šios krypties partijas, jis ypač populiarus tarp žmonių. Jiems imponuoja ne tik Česlovo kaip valstybininko patirtis ir žinojimas, mokėjimas polemizuoti, įtikinti, sudominti įvairiausias auditorijas. Svarbiausia, kad Česlovas per ilgą parlamentinės veiklos laikotarpį išgarsėjo kaip visiškai švarus politikas, neįklimpęs į jokius skandalus ar abejotinus sandorius.
Prieš šešerius metus Česlovas žengė daug kam netikėtą žingsnį – atsisakė kandidatuoti į Seimą, nors būtų sulaukęs, nėra jokių abejonių, didelės rinkėjų paramos. Tuo jis norėjo parodyti pavyzdį, kad ir kiti ilgamečiai, jau trečią dešimtmetį Seime dirbantys parlamento nariai galėtų pasitraukti į užtarnautą poilsį, užleisti kelią jaunimui. Tačiau ir pensininką Česlovą Juršėną – tas „titulas“ jam tikrai nelimpa – kasdien galima pamatyti Seime, jis aktyviai važinėja po Lietuvą, kviečiamas į pasitarimus, diskusijas. Labai daug kam reikalingas jo patarimas, įžvalgos.“
Seimo pirmininko pavaduotoja, TS- LKDP narė Irena Degutienė:
„Galvodama apie Česlovą Juršėną, dažnai prisimenu šviesaus atminimo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II pasakytus žodžius: „Mus skiria tik pažiūros“. Visada galvojau ir šiandien tebegalvoju, kad ši frazė labai tinka nusakyti mano ir kolegos Č.Juršėno santykius.
Mes skirtingų pažiūrų žmonės, tačiau abu visada supratome, kad tavo įsitikinimai negali trukdyti paprastam, atviram ir žmogiškam bendravimui. Galėjome su Česlovu pasiginčyti politiniais klausimais, bet tuo pačiu kolegiškai bendrauti. Č.Juršėnas iš tikrųjų buvo ir yra pats tikriausias demokratas. Niekada nesipuikuojantis savo pareigomis ar statusu, su visais geranoriškas, o su moterimis – dar ir džentelmeniškas.
Atvirai prisipažįstu, kad, pradėjusi dirbti Seimo vadove, iš kolegos Česlovo sulaukiau daug geranoriškos pagalbos, ir bendrų, ir konkrečių patarimų, nes šiame poste jis sukaupė itin turtingą patirtį. Į žodį „patirtis“ šiuo atveju sudedu ne tik profesines, bet ir asmenines Č.Juršėno savybes, kurių tikrai daug – griežtas ir principingas taisyklių laikymasis, gebėjimas būti ne tik savo partijos atstovu, bet viso Seimo pirmininku, ir kartu – pagarba kiekvienam žmogui, kiekvienai asmenybei. Česlovas, tiesiog – aukštos politinės kultūros politikas.
Neatskiriamas Česlovo ženklas ir politikoje, ir gyvenime – išskirtinis humoro jausmas, gebėjimas pasijuokti ir iš kito, ir iš savęs, be pykčio ir ironijos pašmaikštauti, neužgaunant kito žmogaus. Tai – išmintingo ir brandaus žmogaus bruožas, ir tokių asmenybių šiandieninėje politikoje, atvirai prisipažįstu, labai trūksta.
Todėl ir kalbėti apie kolegą Česlovą galiu tik taip – su šypsena ir pagarba, su dėkingumu ir, žinoma, su geriausiais linkėjimais Jubiliejaus proga. Linkiu jam sveikatos, artimųjų meilės ir kuo geriausios sėkmės tiek prie šachmatų lentos, tiek žaidžiant visas kitas gyvenimo partijas!“
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas:
„Tarybiniais laikais Česlovą Juršėną teko matyti tik per televiziją. Buvo akivaizdu, kad tai intelektualus žmogus, sugebantis savo žinias perteikti populiariai ir nešabloniškai. Vienas kolega liberalas net juokėsi, kad Č.Juršėnas buvo pirmasis jo politologijos dėstytojas – nuotoliniu būdu per televiziją.
Tiesiogiai su Č.Juršėnu susidūriau Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Pirminis įspūdis liko nepakitęs. Tačiau intelektualo, iškalbaus žmogaus etiketę papildė ir nauji asmenybės bruožai. Pirmiausiai – sugebėjimas ieškoti kompromisų, atrodo, tarp nesuderinamų pozicijų ir sugebėjimas pasiekti tuos kompromisus. Kitas bruožas – padorumas, žodžio laikymasis. Be to, Č.Juršėnas sugebėdavo net ir nemalonius dalykus oponentams išsakyti ne kaip priekaištus, o kaip savo poziciją.
1991 m. vasarą aš buvau išrinktas parlamento Seniūnu (tada buvo tokios pareigos), atsakingu už posėdžių organizavimą, darbą su frakcijomis ir pirmininkavimą patiems plenariniams posėdžiams. Mano pareiga buvo pasirinkti vieną pavaduotoją iš valdančiųjų, kitą – iš opozicijos. Daugelio nuostabai iš opozicinės LKP frakcijos pasirinkau būtent Č.Juršėną. Ir niekada dėl to nesigailėjau. Malonu, kai dar dabar kolega Česlovas dažnai mane pavadina savo politiniu tėvu. Juokinga, ypač žinant amžiaus santykį, bet turiu pripažinti, kad čia esama daug tiesos. Č.Juršėnas tikrai pademonstravo savo sugebėjimus telkti, vadovauti, tad natūralu, kad jau po kitų Seimo rinkimų tapo Seimo Pirmininku. Tikiu, kad ir be mano paramos jis būtų tapęs tuo, kuo tapo, bet vis tik malonu prisiminti šį epizodą, juolab, kad ir mudviejų bendradarbiavimas buvo ne tik produktyvus, bet ir žmogiškai šiltas.
Džiaugiuosi, kad Č.Juršėnas ne kartą būdamas aukščiausios pareigose, išlaikė tas savybes, kurias įžvelgiau nuo pat mudviejų bendravimo pradžios. Dar ir dabar malonu jį sutikti ir prisiminti praeitį ar palyginti ją su vėlesniais laikais. Sveikatos, mielas kolega Česlovai. Su gražiu Jubiliejumi.“
