1940 metais Nyderlandų garbės konsulu ir kompanijos „Philips“ atstovu Kaune dirbęs J. Zwartendijkas išdavė 2400 vizų į Kiurasao salą Lietuvos ir Lenkijos žydams. Šios vizos sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Č. Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų.
„Zwartendijko kambarys yra besitęsiantis projektas. Geriausiai jo įspūdį atitinka avilys: jis buvo suneštas drauge po vieną gabalėlį daugybės žmonių“, – sakė Č. Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tarybos narys, istorikas Linas Venclauskas.
Tarpukario baldais apstatytame kambaryje yra stalas su telefono aparatu, taip pat krėslas, šalia jo – pypkė.
Svarstyta kompozicijoje įtaisyti ir spausdinimo mašinėlę, tačiau konsultuojantis su J.Zwartendijko vaikais, konsulo dukra patikslino, jog tėvas niekada jos nenaudojo.
Kompozicijoje atsidūrė „Philips“ radijas – tokio modelio, kokie buvo gaminami ir Lietuvoje tuo metu, kai čia dirbo J.Zwartendijkas, taip pat tų laikų laikraštis.
Renginyje dalyvavęs Nyderlandų ambasadorius Jackas Robertas Twissas Quarles van Ufford teigė, jog „vizos gyvenimui“ yra „dviejų išskirtinių žmonių, veikusių labai sudėtingais laikais, istorija“.
Pasak jo, istorija yra neeilinė vien tuo, jog du diplomatai niekada nesusitiko, tačiau nepaisant to „glaudžiai bendradarbiavo vardan bendro tikslo – išgelbėti žmoniją“.
Jis taip pat pabrėžė, jog diplomatai dirbdami sekė savo širdį, o ne instrukcijas, ir jų istorija kviečia visus pagalvoti, kaip būtų pasielgęs kiekvienas iš mūsų.
Japonijos ambasadoriaus Tetsu Ozaki teigimu, itin svarbu, jog japonai, puikiai žinantys Č. Sugiharos istoriją, susipažintų ir su J. Zwartendijko nuopelnais.
Pasak Izraelio ambasadorės Hadas Wittenberg Silverstein, svarbu nepriimti šios istorijos kaip savaime suprantamos ir įvertinti, kiek „dvasinės stiprybės ir drąsos“ reikalavo J. Zwartendijko ir Č. Sugiharos veiksmai, turint galvoje, kad tai galėjo atsiliepti tiek jų karjeroms, tiek šeimoms.
„Vizų gyvenimui“ istorijoje geriau žinomas yra Č. Sugiharos nei J. Zwartendijko vaidmuo.
Viena iš priežasčių, kodėl apie jo nuopelnus mažai žinoma, yra tai, kad J. Zwartendijkas buvo kuklus ir nelaikė savo veiksmų žygdarbiu – jis manė, kad tokių veiksmų būtų ėmęsis bet kuris doras žmogus.
1984 metais Č. Sugiharai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. J. Zwartendijkui šis titulas suteiktas 1997-aisiais.