Duris visuomenei nuo sausio 18-osios atveriantis atnaujintas muziejus kviečia iš naujo pažvelgti į japonų diplomato Ch.Sugiharos ir jo kolegos – Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko – herojišką misiją, kurios dėka Antrojo pasaulinio karo metais buvo išgelbėta tūkstančiai žydų gyvybių.
„To labai laukiame, nes išgyventi sudėtinga, kai muziejaus durys užvertos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narė Jurgita Garbaravičienė.
Anot jos, atnaujinta ekspozicija – ne tik istorinis pasakojimas, bet ir kvietimas susimąstyti apie drąsos ir humanizmo svarbą šiandieniniame pasaulyje.
Išgyveno sunkmetį
Jei keliaudami po Japoniją paklaustumėte, kur yra Kaunas ir koks žymus jų tautietis šiame mieste gyveno, daugelis vietinių jums imtų pasakoti Ch.Sugiharos istoriją. Prieš dešimtmetį išleistas filmas „Persona non grata“ sumušė žiūrimumo rekordus, tad Kaunas Japonijoje skambėjo daugybę kartų.
Kaip 15min pasakojo J.Garbaravičienė, prieš 25-erius metus Kaune įkurtas Ch.Sugiharos muziejus pastaruosius keletą metų išgyveno sunkmečio laikotarpį, todėl teko ieškoti naujų sprendimų, kurie šią istorinę ir kultūrinę erdvę padėtų atrasti naujiems lankytojams.
„Iki pandemijos laikotarpio kasmet muziejuje apsilankydavo apie 20 tūkst. turistų iš Japonijos. Būtent jie buvo pagrindiniai lankytojai, kurie ir padėjo muziejui išsilaikyti. Tačiau po pandemijos, o dabar ir karo Ukrainoje, turistų srautas iš šios šalies krito iki nulio. Tad tai privertė mus apmąstyti naują muziejaus strategiją, kuo plačiau atverti muziejaus duris lankytojams iš Lietuvos“, – paaiškino J.Garbaravičienė.
Pasak jos, pastarąjį kartą ekspozicija buvo atnaujinta prieš 15 metų.
„Per šį laiką gan stipriai pasikeitė supratimas apie tai, koks turi būti šiuolaikiškas muziejus. Ypatingai jauni žmonės ieško visiškai kitokių potyrių: jiems nebepakanka tekstų, užrašytų ant sienų, istoriniai objektai juos turi prakalbinti interaktyvia forma ir naujais būdais“, – paaiškino pašnekovė.
„Tikiu, kad daug japonų čia atvyks“, – vylėsi atsinaujinusias muziejaus erdves ketvirtadienį apžiūrėjęs Japonijos ambasadorius mūsų šalyje Tetsu Ozaki.
Susirinko būrys ambasadorių
Ketvirtadienį ekspozicija pristatyta rinktiniams svečiams bei žiniasklaidai – į Kauną atvyko net keturi Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai.
-
Sugiharos namai kviečia įminti tarpukario Kauno mįsles: Šiaurės Kasablanka ir Japonijos skoniai
-
Namas Kaune, kurį labiau žino japonai nei lietuviai – šia istorija didžiuojasi visa Japonija
-
Sugiharos namų muziejus atnaujina ekspoziciją: ypatingos istorijos ir humanizmo įkvėpti potyriai
-
Sugiharos namai muziejus Kaune pristatys atnaujintą ekspoziciją
Tik 3 mėnesius Lietuvoje gyvenančiai Jungtinės Karalystės ambasadorei Elizabeth Boyles tai buvo pirmasis vizitas muziejuje.
„Labai sunki ir prasminga diena. Pagarba diplomatams, kurie priėmė šį asmeninį sprendimą, ne tokį, kokio iš jų tikėjosi ir pageidavo jų Vyriausybės“, – kalbėjo diplomatė.
Kaip teigė Saulius Garbaravičius, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę" dalininkas, Neliečiamojo kapitalo fondo, skirto muziejaus išlaikymui, iniciatorius ir valdybos pirmininkas, muziejus įgijo naują veidą, interaktyvi ekspozicija padeda suformuoti moralinį pagrindą ateities kartoms.
Pasak Ramūno Garbaravičiaus, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę" valdybos pirmininko, vieno pagrindinių mecenatų ir muziejaus įkūrėjų, Ch.Sugiharos istorija – ne tik priminimas skausmingos praeities, bet ir pavyzdys, kiek gali padaryti vienas vienintelis žmogus.
Rengia ir potyrių ekskursijas
Bilietas į atnaujintą išskirtinį muziejų lankytojui atsieis 8 eurus, čia pat rengiamos potyrių ekskursijos – 22 eurus. Diplomato veiklos pristatymo metu bus vaišinama arbata, japoniškais skanėstais.
„Daugiau koncentruosimės į privačias ekskursijas, turime potyrių ekskursijų formatą, kur žmonės ateis šiek tiek už didesnę kainą, bet turės kokybišką laiką muziejuje“, – tikino J.Garbaravičienė.
Menininkės prisilietimas
Naujos ekspozicijos projektą parengė žymi litvakų kilmės Jungtinės Karalystės menininkė J.Kagan, išgarsėjusi su paroda „Iš tamsos" Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 programoje. Ši jos parodė sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo interaktyviai papasakota asmenine šeimos istorija Holokausto metais.
„Su aštuonmete dukra tuomet lankėmės šioje parodoje ir aš mačiau, kaip menininkė savo kūrybiniais sprendimais įtraukė į skaudžios ir sudėtingos istorijos pasakojimą. Čia buvo ir kalbantys foteliai, ir dokumentai. Neišdildomą įspūdį bei atmosferą kūrė dūmai, specialus apšvietimas. Tai buvo jaudinanti ir dėmesį prikaustanti patirtis“, – savo įspūdžiais iš pirmojo susitikimo su menininkės J.Kagan kūryba dalinosi J.Garbaravičienė.
Taip gimė užmojis ir Ch.Sugiharos muziejaus erdves padaryti įtraukesnes, papasakoti platesnę gyvybės vizų istoriją. Vis dėlto, šioje ekspozicijoje menininkė pasirinko kiek kitokius sprendimus: interaktyviai tyrinėti turtingą ir spalvingą tarpukario Kauno istoriją, o kartu panirti į Antrojo pasaulinio karo siaubą.
„Vis dėlto, mūsų muziejaus tikslas – skleisti šviesą ir pasakoti apie tai, kiek daug viskas priklauso vieno žmogaus apsisprendimo elgtis ne pagal kažkieno primestą tvarką, o klausantis savo sąžinės ir širdies. Būtent tai ir siekėme perteikti šioje ekspozicijoje, kuri, visų pirma, kviečia pajusti, išgyventi šio apsisprendimo vertę bei prasmę“, – kalbėjo J.Garbaravičienė ir pabrėžusi, kad su šia atnaujinta ekspozicija muziejus simboliškai įsirašys į įdomiausių Lietuvos muziejų gretas.
Teatras be aktorių
J.Kagan kūrybiniai sprendimai, interaktyvūs ir emociškai įtraukiantys elementai kviečia lankytojus pažinti sudėtingą karo pabėgėlių likimą, Lietuvos ir pasaulio istoriją bei pabūti tose pačiose patalpose, kuriose buvo priimti lemtingi sprendimai.
Pasak J.Kagan, ekspozicija nėra baigtinis projektas – ji toliau vystoma, kuriama, tobulinama, tai nėra tik istorija, tai – ir modernus pasakojimas.
„Tai yra kitokia istorija, nes tai nėra Holokausto istorija. Man buvo gana pamokantis procesas, čia yra tiek daug sluoksnių“, – apie gyvybės vizas kalbėjo J.Kagan.
Naująją ekspoziciją menininkė prilygino teatrui be aktorių, kur aktoriais tampa patys muziejaus lankytojai.
„Kaip suaktyvinti auditoriją, ką jiems įteikti žaisti? Tai gali būti kažkas skaitoma, kažkas liečiama, bet svarbu ne tik daiktai, o kelionė. Dabar ekspozicija yra prieš auditoriją ir ši gali pradėti ją formuoti“, – sakė menininkė.
„Labai džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su garsia britų menininke mes šitą muziejų atnaujinome. Jos kūrybiniai sprendimai leidžia lankytojams pajusti ir pamatyti kitokią muziejaus dvasią“, – pokytį perteikė J.Garbaravičienė.
Galima „pasigaminti“ savą gyvybės vizą
Pasak ekskursijas Ch.Sugiharos namuose vedančio dr. Lino Venclausko, nuo šiol lankytojai jausis ne kaip muziejuje, o tikruose namuose.
Čia kiekvienas galės „pasigaminti“ gyvybės vizą su sava nuotrauka, paspaudus klavišą išgirsti skambant mylimiausią Ch.Sugiharos kūrinį, ar, pakėlus senovinio telefono ragelį ir atlikus veiksmus pagal instrukcijas, paklausyti diplomato balso.
Vienoje iš erdvių galima susipažinti su keturių Ch.Sugiharos ir J.Zwartendijko išgelbėtų žydų istorijomis, išgirsti jų palikuonių kalbas.
Atnaujinant ekspoziciją panaudoti nauji technologiniai sprendimai – interaktyvūs LED ekranai, „kalbančios knygos“ bei unikali audiogido patirtis. Tai padės lankytojams įsijausti į istorinį pasakojimą. Pateikiami dokumentai, artefaktai ir vizualizacijos atskleidžia ne tik Lietuvos žydų, bet ir pabėgėlių iš Lenkijos bei Nyderlandų istorijas.
Ekspozicija aktualizuoja ne tik Ch.Sugiharos ir J.Zwartendijko žygdarbius, bet ir Lietuvos sovietizacijos temą, pristato unikalų tarpukario Kauno humanitarinį vaidmenį.
Idėjos dėl plėtros
Pagal J.Kagan parengtą projektą, apsilankymą Ch.Sugiharos namuose lydi du pasivaikščiojimai po miestą: vienas bus kaip įžanga jam, atvesianti į namą iš miesto centro, o kitas vyks po apsilankymo ir pasakos likimus tų, kurie vizų negavo.
Ant šlaito Žaliakalnyje esančio pastato pagrindinis įėjimas veda į viršutinį jo aukštą, kur yra du kambariai.
Viename jų įrengta ekspozicija, skirta diplomato gyvenimui, jo šeimai bei atsidūrimo Kaune istorijai. Šis kambarys primena šeimos svetainę, apstatytą tarpukario baldais, jame galima paskaityti ištraukas iš diplomato žmonos memuarų.
Šalia esančiame kambaryje pasakojama apie Kauną ir pokyčius, kuriuos miestas išgyveno Antrojo pasaulinio karo metais. Interaktyviame žemėlapyje vaizduojamas pabėgėlių judėjimas, kintančios valstybių sienos.
Ekspozicija tęsiasi apatiniame aukšte, kur įrengtuose ekranuose pasakojamos pabėgėlių istorijos, pateikiami kelių žmonių autentiški liudijimai.
„Turime visokiausių idėjų, vizijų, ką galima būtų dar plėsti, japoniško sodo, kiemo tvarkymo. Tai kol kas yra vizijos“, – paklausta, ką dar muziejuje planuojama tobulinti, sakė J.Garbaravičienė.
Privatus muziejus
Namas-muziejus – vienas iš nedaugelio privačių muziejų Lietuvoje, jis priklauso Garbaravičių šeimai ir per kelis gyvavimo dešimtmečius jau yra tapęs svarbiu Lietuvos kultūros ir istorijos objektu.
Muziejuje lankėsi daugybė iškilių asmenybių, tokių kaip Japonijos ministrai pirmininkai, Nyderlandų karalienė Beatričė. Šis faktas įrodo jo svarbą tarptautinėje erdvėje.
Pokyčius muziejuje parėmė Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų, Švedijos, Vokietijos, Japonijos ambasados, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, JAV Komisija dėl Amerikos paveldo užsienyje, Kauno verslo bendruomenė bei tarptautinis Sugiharos namų išsaugojimo fondas.
Dirbo kartu
Kaune dirbęs Ch.Sugihara 1940 metų vasarą su olandų konsulu J.Zwartendijku išdavinėjo „vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.
Tuo metu Kaune glaudėsi daug pabėgėlių iš Lenkijos (skaičiuojama, kad vien per 1939 metų rugsėjį į Lietuvą atvyko apie 43 tūkst.), tarp jų ir žydų, kurie ieškojo galimybių pabėgti dėl prasidedančios sovietinės okupacijos.
Gavęs neigiamus atsakymus iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos dėl vizų išdavimo pabėgėliams, Ch.Sugihara savo atsakomybe, nepaklusdamas vadovybei, stipriai rizikuodamas, išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.
Galutinio atvykimo vizas į Nyderlandų užjūrio teritorijas parūpindavo J.Zwartendijkas. Manoma, kad šie du diplomatai gyveno netoli vienas kito Žaliakalnyje, bet gyvai taip ir nebuvo susitikę, tik keletą kartų susiskambino.
„Su Chiunės ir Jano vizomis žmonės galėjo išvažiuoti iš Tarybų Sąjungos. Dažniausiai šie du diplomatai dedami į Holokausto kontekstą, tačiau svarbu akcentuoti, kad Antrasis pasaulinis karas buvo inicijuotas dviejų totalitarinių režimų – ir Sovietų Sąjungos. Pabėgėliai, atsidūrę kritiškoje situacijoje dar sovietų okupacijos metu, stengėsi išvengti pirmiausiai jų galimų represijų. Sovietų okupacija taip pat buvo žiauri“, – paaiškino ekskursijas vedantis L.Venclauskas.
Ch.Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties.
