Per praėjusius metus organizacijos teikiamą pagalbą gavo 464 atvykėliai.
„Iš Italijos ir Graikijos pabėgėlių stovyklų Lietuva raginama priimti 503 pabėgėlius, dar 207 žmones šalis galėtų pasikviesti iš stovyklų Sirijoje ir Irake, tačiau tai turėtų daryti savanoriškai ir šių skaičių nereiktų suplakti į vieną. Į Lietuvą atvyktų ne visi pabėgėliai iškart, o keliais etapais per 2 metus, tad skaičiai tikrai nėra per dideli mūsų valstybei“, – pranešime cituojama VA „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.
Moters teigimu, priimti pabėgėlius yra svarbu dėl daugelio dalykų, pirmiausiai todėl, kad kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, o likdami savo šalyje jos gali netekti.
Svarbu ir tai, kad šie pabėgėliai yra bendra Europos Sąjungos atsakomybė ir mes turime prisidėti sprendžiant krizę.
„Lietuva, kaip ir Italija, yra išorinė Šengeno zonos valstybė, tad jei situacija Rytuose dar labiau paaštrėtų mus taip pat gali užplūsti tūkstančiai pabėgėlių ir tuomet, žinoma, prašytume Europos Sąjungos šalių paramos, nes neturėtume išteklių jais pasirūpinti“, – kalbėjo Ilma Skuodienė.
Galvoja apie skaičius, o ne žmones
Pasak moters, į pabėgėlius dažnai žiūrima tik kaip į problemą ar skaičius ir kartais pasimiršta, kad tai labai sunkioje situacijoje atsidūrę žmonės.
„Tai persekiojimus, smurtą, kankinimus ir prievartą patyrę vyrai, moterys ir vaikai. Dažnai jie išsekę, išsigandę, nusivylę ir labai norintys gyventi ramiai ir saugiai. Jie ieško ne šalies, kuri jiems užtikrintų materialinę gerovę, jiems reikia vietos, kur galėtų nebijoti dėl savo ir vaikų gyvybių“, – sakė Užsieniečių integracijos programos vadovė.
VA „Carito“ atstovės teigimu svarbu suprasti ir tai, kad visus finansinius kaštus prisiima Europos Sąjunga.
„Iš Lietuvos prašoma solidarumo ir Tarptautinės apsaugos šiems žmonėms, visi į Lietuvą perkelti žmonės jau turės pabėgėlio statusą, tad biurokratinio darbo ir procedūrų taip pat bus gerokai mažiau, o jų gyvenimo čia ir integracijos kaštus padengs Europos Sąjunga“, – sakė moteris.
Išeitis – NVO?
Jos manymu, Lietuva turi žmogiškųjų resursų sėkmingai priimti ir integruoti šiuos žmones.
„Valstybė turėtų pasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dirba šioje srityje ir su jomis bendradarbiauti. Lietuvoje tikrai yra šios srities specialistų, tereikia juos sutelkti ir sukurti bendrą veiklos modelį“, – kalbėjo I.Skuodienė.
Nors naujausi tyrimai rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų sutinka, kad šalis turėtų priglausti pabėgėlius dalis jų vis dar turi baimių ir nerimo, susijusių su kitų šalių ir kultūrų atstovais.
„Norėčiau paprašyti žmonių atvirumo ir supratimo, drąsos pažinti ir įsileisti kitus žmones į mūsų šalį. Nemaža dalis lietuvių gyvena kitose šalyse, nes ieško būdo užsidirbti, gyventi geriau, šie žmonės ieško ne ekonominės gerovės, jie gelbsti savo gyvybę, nes kitaip mirtų“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, lietuvių nerimas kyla dėl to, kad šalyje dar labiau trūks darbo vietų, ir tai yra visiškai nepagrįsta.
„Mes kviečiami priimti 503 žmones, iš kurių dalis yra vaikai, dar viena dalis kūdikius auginančios mamos, tad tų darbingų žmonių telieka keli šimtai, o toks skaičius tikrai reikšmingai neiškreips darbo rinkos“, – sakė I.Skuodienė.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ – viena didžiausių paramos organizacijų Lietuvoje. Per metus prašydami įvairios pagalbos organizacijos centruose apsilanko daugiau kaip 16 tūkstančių žmonių. Vilniaus arkivyskupijoje pagalba teikiama vaikams, šeimoms, seneliams, benamiams, kaliniams, priklausomiems asmenims, gatvės jaunimui, vienišoms mamoms, ilgalaikiams bedarbiams, pabėgėliams bei visiems išgyvenantiems dvasinį ar materialinį skurdą ir atskirtį.
