„Caritas“ – pagalba kitam
Vilniaus arkivyskupijoje „Caritas“ skaičiuoja jau 26-us metus, visą šį laiką organizacija telkia daug dėmesio skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių gyventojų integracijai, paramai ir pagalbai. „Caritas“ taip pat tiesia ranką socialiai remtinų šeimų vaikams, iš įkalinimo įstaigų grįžusiems, smurtą patyrusiems, nuo priklausomybių kenčiantiems ir iš užsienio šalių pabėgusiems žmonėms. Organizacijos bendruomenė atjaučia ir benamius bei maisto neturinčius žmones, ne tik suteikdama jiems drabužių ir valgio, bet ir stengdamasi grąžinti jiems gyvenimo džiaugsmą, kviesdama mokytis amatų ir padėdama įsidarbinti.
Siekiama ne tik padėti žmogui rūbais, maistu, malda, bet ir integruoti jį į visuomenę, išsaugoti jo orumą.
2013 metų duomenimis, Lietuvoje net 20,6 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, būtent todėl organizacijos vykdomas veikla – labai svarbi. Siekiama ne tik padėti žmogui rūbais, maistu, malda, bet ir integruoti jį į visuomenę, išsaugoti jo orumą. Būtent prie tokios veiklos organizacija kviečia prisijungti jaunus žmones. 2014-ais metais „Caritas“ įvairiais būdais pagelbėjo net 16 628 žmogui, su kuriais dirbo 133 profesionalūs darbuotojai ir net 572 savanoriai.
Pagalba vaikams
Vilniuje „Caritas“ turi net 15 centrų, kuriuose savanoriai gali pasirinkti artimiausią jiems patiems savanoriavimo kryptį. Vienas iš jų – Visų Šventųjų parapijos šeimos paramos centras. Net 68 proc. skurstančiųjų labiausiai žeidžia tai, kad jie negali patenkinti savo šeimos, o ypač vaikų, poreikių. Skirti lėšų jų ugdymui, užimtumui, pomėgiams ar įvairiems užsiėmimais. Tai – vienas iš daugelio „Caritas“ ir jo savanorių veiklų.
2014 metais organizacija dirbo su 558 vaikais ir 334 šeimomis. „Caritas“ Vaikų dienos centre dirbanti Ieva Kuzmaitė teigė, kad čia, kaip ir kituose organizacijos padaliniuose, savanorių pagalba itin reikalinga. „Čia dirbame su vaikais ir jaunimu, kurie ateina iš sunkumus patiriančių šeimų. Veiklą vykdome ištisus metus. Vasarą vaikai čia ateina žaisti, tiesiog pabūti kartu, mes vežame juos į stovyklas ir įvairias ekskursijas. Mokslo metais vaikai ateina į šį centrą po pamokų. Tada viena iš pagrindinių veiklų būna namų darbų ruošimas, nes juos atlikti vieniems ar namuose jiems būna pakankamai sudėtinga“, – padalinio veiklą apibūdino pašnekovė.
Pasak I.Kuzmaitės, mokslo metais vaikų dienos centre lankosi apie 20 vaikų, o vasarą jų padaugėja, dienos centre jų būna daugiau nei 30 mažųjų. Paklausta, kokią veiklą čia gali atlikti savanoriai, Vaikų dienos centro atstovė išskyrė dvi pagrindines kryptis. „Visų pirma, savanoriai gali dirbti su vaikais grupėse. Tai reiškia, kad padeda jiems, kaip minėjau, atlikti namų darbus, žaidžia su jais, bendrauja, tiesiog būna. Kita veikla – tai vadinamoji vyresnio draugo programa. Joje dalyvaujantis savanoris būna su paskirtu vaiku už dienos centro ribų du kartus per mėnesį savaitgaliais“, – savanorystės būdus pristatė I.Kuzmaitė.
Vaikų dienos centro darbuotoja pasakojo, kad mokslo metais prie padalinio veiklos prisijungia apie 20–25 savanorius. Vasarą, anot jos, savanoriai dažnai dirba kitus darbus, tačiau tuos pastoviuosius pakeičia kiti. „Taip, kad būtų tuščia, nebūna, tačiau vasarą labiausiai žmonių trūksta vaikų stovyklose. Žmonės ne visada gali skirti tiek daug laiko, turi kitų planų, todėl būtent vaikų stovykloms savanorių tikrai dar reiktų“, – teigė I.Kuzmaitė.
Atrado save
Viena iš daugiau nei 500 „Caritas“ savanorių Janina Zibireva – „Betanijos“ socialinės integracijos centro bendruomenės dalis. „Šią istoriją turbūt žino visą organizacija (juokiasi). Man buvo tokia savivertės krizė, ieškojau savęs ir tolimesnės ateities perspektyvų. Kaip tik tada, nešdama paaukoti savo senus drabužius, užsukau į „Caritą“. Ten gavau tokį organizacijos dienoraštį, kuriame aprašyta „Caritas“ veikla. Perskaičiusi jį iš tiesų pajutau tokį didžiulį impulsą prisijungti prie šios veiklos. Supratau, kad man būtent taip reikia įprasminti savo kasdienybę – tarnauti ir padėti kitiems“, – kaip pasuko savanorystės keliu pasakojo J.Zibireva.
Supratau, kad man būtent taip reikia įprasminti savo kasdienybę – tarnauti ir padėti kitiems, – teigė J.Zibireva.
„Prisijungiau prie „Betanijos“ padalinio veiklos, pradėjau leisti laiką su benamiais ir skurstančiais žmonėmis, stengtis jiems padėti. Tada atsirado daug gražių draugysčių su jais. Nesu socialinė darbuotoja, kito kelio neturiu, tik būti jų draugu, bendrauti atvira širdimi ir taip bandyti padėti“, – patirtimi dalijosi savanorė.
„Konkretūs mano atliekami darbai šiame centre yra įvairūs. Nuo pagalbos pavalyti grindis, sumuštinių tepimo, renginių organizavimo iki svarbiausio – buvimo ir nuoširdaus bendravimo su tais žmonėmis“, – savo veiklą apibūdino J.Zibireva.
„Betanijos“ savanorė teigė, kad jau atėjusi užsibrėžė tikslą – kad tai nebūtų vienadienis darbas, užsidėta „gero poelgio“ varnelė. I.Zibireva savanorystei skiria po dieną per savaitę.
„Savanorystės esmė – tapti žmogiškesniam, paprastesniam, išmokti priimi kitą žmogų tokį, koks jis yra“, – apie savanorystės patirtį kalbėjo pašnekovė. Savanorystė, pasak I.Zibirevos, suteikia žmogui galimybę atrasti ne tik stipriąsias savo puses, bet ir silpnąsias – jas priimti, patobulinti, o svarbiausia – išmokti mylėti.
Prisijungti prie savanoriškos veiklos jaunuolius kviečia „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ projekte dalyvaujančios įvairių sričių pelno nesiekiančios organizacijos. Jaunuoliams siūlomas veiklų spektras – labai platus: nuo rūpinimosi vaikais, socialiai remtinais ir likimo nuskriaustais žmonėmis, iki savanorsystės gyvūnų prieglaudoje, botanikos sode, turizmo centre, bibliotekoje ar net kūrybinėse dirbtuvėse. Savanoriauti ir įgyti visapusiškai naudingos patirties jaunimą kviečia net 295 nevyriausybinės organizacijos bei biudžetinės įstaigos.
Daugiau informacijos apie galimybes savanoriauti – Jaunimo savanoriškos tarnybos Facebook paskyroje.
