Praha pasiūlė į baigiamąjį Europos Vadovų Tarybos dokumentą įrašyti formuluotę, kad kovos su klimato kaita įsipareigojimams įgyvendinti skirtas Teisingo perėjimo mechanizmas bus vykdomas „kartu su tradicinėmis priemonėmis, tokiomis kaip Sanglaudos politika ir Bendroji žemės ūkio politika“, pranešė apie Briuselio aktualijas rašantis naujienų portalas „Politico“.
Lietuvai šis pasiūlymas yra naudingas, nes ji siekia, kad naujajame 2021–2027 metų ES biudžete nebūtų mažinamos lėšos sanglaudai ir žemės ūkiui, teigia šalies diplomatai.
„Mums naudingas šitas dalykas“, – BNS sakė vienas Lietuvos diplomatas.
Toks pasiūlymas kilo ES šalių lyderiams svarstant patvirtinti įsipareigojimą Europai iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
Čekijos pozicija dėl baigiamosios deklaracijos yra svarbi, nes ši šalis yra viena didžiausių dabartinio plano kritikių, o patvirtinti planui reikia vieningo visų valstybių pritarimo.
Lietuva taip pat siekia, kad ES kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų įtraukta netiesioginė žinutė Baltarusijai dėl saugumo standartų Astrave baigiamoje statyti atominėje elektrinėje.
Dar prieš ES viršūnių susitikimą parengtame išvadų projekte buvo rašoma, kad „trečiųjų šalių įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos ir saugos standartus“.
Kol kas neaišku, ar ši formuluotė liks išvadoje, nes šalių vadovų derybose svarstoma apie visiškai naują baigiamojo dokumento variantą.
Lietuva iš principo remia tikslą dėl klimatui neutralios ekonomikos, tačiau sako, kad dalį tam reikalingų investicijų turi padengti Europos Sąjunga.
Europos Vadovų Taryboje kilus įnirtingoms diskusijoms derybos gali nusitęsti iki nakties arba net paryčių.
