„Medžiokliniai sakalai naudojami viso pasaulio oro uostuose, sąvartynuose ir kitose vietose, kur reikia atsikratyti kirų, balandžių ar kitų paukščių pertekliaus. Sakalai dirba ir Londono Viktorijos stotyje, ir Kremliuje“, – pasakojo sakalininkas Vilius Baranauskas. Anot jo, šis būdas atsikratyti gausių paukščių būrių efektyvus tuo, kad paukščiai nenaikinami, o nubaidomi, be to, ilgam.
„Sakalas medžioja 15 kilometrų spinduliu aplink savo gyvenamąją vietą, be to, jis kyla aukštai ir suka didelius ratus. Pamatę šį skraidantį plėšrūną kiti padangių gyventojai artintis nebedrįsta“, – teigė V.Baranauskas.
Tačiau šiandien sakalininko augintinė Nikita medžioti nebuvo nusiteikusi. „Ji dar labai jauna, kol kas nėra sumedžiojusi jokio gyvo padaro, tad šiandien tik supažindinsime ją su aplinka“, – pasakojo V.Baranauskas, meiliai žvelgdamas į ant specialios pirštinės tupinčią sakalę. Pakilusi į orą Nikita apsuko keletą ratų, nutūpė medyje ir nerodė susidomėjimo nei aplink skraidančiomis varnomis, nei kirais. Grįžusi pas sakalininką Nikita gavo skanėstą, papozavo kameroms ir pasislėpė savo narvelyje.
Kirų medžiokle nesusižavėjo ir kitas paukštis – amerikietiškasis vanagas Česlovas. „Česlovas kur kas intelektualesnis už Nikitą, be to, jis jau yra medžiojęs. Jis tarsi šuo – atsiliepia net į balso komandas“, – sakė vanago šeimininkas Benediktas Bernus. Tačiau Česlovas savo kovinių sugebėjimų taip ir nepademonstravo. Tingiai paskrajojęs tarp B.Bernaus ir V.Baranausko bei pavaikštinėjęs žeme, jis įsitaisė ant šeimininko rankos ir mąsliai įsižiūrėjo į skanėstų kupiną sakalininko kišenę. „Šiandien jis nekils – jau spėjo prisivalgyti, taigi dabar tingi“, – šypsojosi B.Bernus.
