Per interviu Žinių radijo laidai „Pozicija“ trečiadienį klausiamas, kaip balsuos per referendumą dėl atominės elektrinės statybų, Č.Juršėnas sakė, jog prieš, tokią spėjo būsiant ir oficialią partijos poziciją.
„Socialdemokratai priešinasi ne apskritai atominei energetikai, o būtent šitam projektui, nes valdžia mums nesiteikia daug ko paaiškinti, kyla įtarimas, kad ir patys nežino“, – Žinių radijui sakė opozicijos atstovas Č.Juršėnas.
„Pirmiausia – kiek kainuos? Nes sakoma viena suma, o kai pradedama kapstytis, aiškintis, mums sako, kad pusantro karto, ar bent keliais milijardais litų daugiau. Tai iš kur tie pinigėliai? Dabar mes per 50 milijardų įsiskolinę, tai skolinsimės ir skolinsimės? Kas per projektas?“ – klausimus, į kuriuos sakė nesant atsakymų, vardijo socialdemokratas.
Socialdemokratai priešinasi ne apskritai atominei energetikai, o būtent šitam projektui, nes valdžia mums nesiteikia daug ko paaiškinti, kyla įtarimas, kad ir patys nežino, sakė Č.Juršėnas.
„Atominę mes ir dabar remiam, bet kokią atominę – čia esminis klausimas. Atominė energetika yra viena, o tokia atominės elektrinė – kai imam neaiškų projektą, neaiškias aplinkybes, prisiminkim, kad ir partneriai dingo, mes vieni nepakelsim“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Pats jis tvirtino referendume balsuosiąs prieš atominės elektrinės statybas, tokią spėjo būsiant ir pačios partijos poziciją, tačiau kol kas sakė iš pradžių LSDP sakė tik kviesiant žmones ateiti į referendumą ir pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu.
Pirmadienį Seimas nutarė, kad 2012 metų spalio 14 dieną kartu su Seimo rinkimais vyks konsultacinis (patariamasis) referendumas dėl AE statybos.
Seimas yra pritaręs elektrinės statybai, tačiau galutiniai investiciniai sprendimai bus priimti iki 2015 metų pabaigos.
Lietuva su Latvija, Estija ir Japonijos kompanija „Hitachi“ tikisi iki 2020 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios antrasis iš dviejų reaktorių buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė planuoja, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, o 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą. „Hitachi“ turėtų valdytų 20 proc., Lietuva – 38 proc., Latvija – 20 proc., o Estija – 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jeigu prie AE projekto įgyvendinimo prisijungtų Lenkija, akcijų proporcijos šiek tiek keistųsi.
