Kartu ji pažymėjo, kad dabartinė ECB pinigų politikos kryptis yra pagrįsta.
„Palaikau Valdančiosios tarybos nuomonę, kad reikės ilgą laiką išlaikyti palankią pinigų-kreditų politiką, kad infliacija pasiektų šiek tiek žemesnį nei 2 proc. lygį“, – teigė Ch.Lagarde.
„ECB turi išklausyti ir suprasti rinkas – jis neturėtų vadovautis rinkomis, o jas išklausyti ir suprasti“, – kalbėjo būsimoji centrinio banko vadovė.
Ch. Lagarde, kuri, kaip tikimasi, lapkričio 1 dieną pradės eiti ECB vadovės pareigas, taip pat pasisakė už netradicines reguliavimo priemones, kurių imtasi nuo 2014 metų vidurio, sakydama, kad jos „sustiprino pasitikėjimą ekonomikos atsigavimu ir paskatino užimtumo augimą“.
Liepos mėnesio posėdyje ECB išlaikė nulinę bazinę paskolų palūkanų normą. ECB indėlių palūkanų norma išliko minus 0,4 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, išliko 0,25 procento.
Be to, ECB vadovybė pakeitė savo prognozę dėl tolesnės palūkanų normų keitimo krypties.
Dabar manoma, kad pagrindinės palūkanų normos išliks tokios pat arba bus pamažintos bent jau iki 2020 metų pirmosios pusės pabaigos arba tol, kol infliacija euro zonoje grįš į tikslinį beveik 2 proc. lygį.
Anksčiau buvo prognozuojama, kad minėtu laikotarpiu jos išliks dabartiniame lygyje.
Kitas ECB posėdis įvyks rugsėjo 12 dieną. Dabartinis reguliavimo institucijos vadovas Mario Draghi pažadėjo šiame posėdyje pristatyti išsamų skatinamųjų priemonių paketą.
