Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 10 08 /18:22

Ch.Lambrecht: turime įvertinti Rusijos grasinimus Lietuvai ir būti pasirengę

Lietuvoje šeštadienį viešinti Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sako, kad būtina įvertinti Rusijos grasinimus Lietuvai ir būti pasirengus reaguoti.
Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados štabo inauguracija
Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados štabo inauguracija / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.
Temos: 1 NATO

„Išgirdome Rusijos grasinimus Lietuvai, įgyvendinančiai Europos sankcijas pasienyje su Kaliningradu. Tai toli gražu ne pirmi tokie grasinimai, turime juos vertinti ir būti pasirengę“, – lankydamasi Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados štabo inauguracijoje Rukloje, Jonavos rajone, sakė Ch.Lambrecht.

Vokietijos ministrė turėjo omenyje sugriežtėjusią Rusijos retoriką Lietuvos atžvilgiu, šiai pradėjus riboti dėl invazijos Ukrainoje sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą.

Pasak jos, Rusijos valdžia elgiasi be skrupulų, tad toliau reikia didinti bendras pastangas užtikrinti saugumą.

„Brutalus Rusijos agresijos karas Ukrainoje pereina į vis naujas brutalumo ir neskrupulingumo dimensijas. Neteisėtais ir nedemokratiškais pseudoreferendumais V.Putinas bando sukurti faktus. Rusijos grasinimai branduoliniu ginklu rodo, kad Rusijos valdžia neturi jokių skrupulų“, – teigė Ch.Lambrecht.

„Faktas, kad Ukrainai teiksime paramą ir tokioje situacijoje, ir būtent tokioje situacijoje, kartu su savo draugais NATO ir Europos Sąjungoje“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministrė.

Praėjusį savaitgalį ji lankėsi Ukrainoje ir šios šalies gynybos ministrui Oleksijui Reznikovui teigė pažadėjusi „ženklią tolesnę paramą tiekiant ginklus“.

„Faktas yra ir tai, kad mes, NATO, turime dėti dar daugiau pastangų mūsų bendro saugumo labui, nes nežinome, kiek toli sieks V.Putino didybės manija“, – sakė Ch.Lambrecht.

Inauguravo brigados elementą

Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrai šeštadienį Rukloje inauguravo Lietuvai priskirtos brigados valdymo elementą ir stebėjo pirmąsias šio vieneto pratybas. Jose Vokietijos kariai pasirodė kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dėkojo Vokietijai už buvimą Lietuvoje ginant Aljanso principus ir žmonių saugumą.

„Jūs jau esate čia kelias savaites, tačiau karine ir politine prasme tai pirmas svarus žingsnis įgyvendinant NATO sprendimus ir stiprinant saugumą mūsų regione, Lietuvoje. Man labai džiugu jau šiandien su ministre deklaruoti, kad priešakinis vadovavimo elementas yra pilnai integruotas ir pasiekęs operacinį pajėgumą“, – teigė A.Anušauskas.

„Lietuvos saugumas yra Vokietijos saugumas, šiandien dar kartą patvirtinome mūsų bendro saugumo pažadą. Jį šiandien dar kartą sustipriname savo veiksmais. Inauguruojame priešakinį vadovavimo elementą Lietuvoje. Labai tuo džiaugiuosi“, – sakė Ch.Lambrecht.

Anot jos, priešakinio vadovavimo elementas – tai 41-osios Vokietijos tankų brigados išorinis variklis.

„Brigados, kuri visada pasirengusi ginti mūsų draugus lietuvius“, – teigė Ch.Lambrecht.

„Šiuo išoriniu varikliu mes pastūmėsime į priekį Vokietijos integravimą į bendrus planus, pastūmėsime bendras pratybas, tokias kaip šiandien vyksiančios. Bendram saugumui suteiksime daugiau galios ir didesnį greitį. Ta galia didelė ir šiandien“, – kalbėjo gynybos ministrė.

Dislokavo prieš mėnesį

Brigados valdymo elementas Lietuvoje buvo dislokuotas rugsėjo pradžioje, pratybos rengiamos vienetui pasiekus pilną operacinį pajėgumą.

Šią savaitę į Lietuvą su savo karine technika atvyko pėstininkų bataliono kariai.

250 karių dalyvaus pratybose, kurios truks iki spalio vidurio.

Šalys sutarė dėl brigados priskyrimo ir dislokavimo Lietuvoje birželį, rytinėms Aljanso šalims nerimaujant dėl saugumo po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama šalyje nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų, teigia abiejų šalių gynybos ministrai.

„Mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų. Todėl yra labai svarbu, kad mes nuolat darytume pratybas“, – Rukloje sakė Ch.Lambrecht.

Anot Ch.Lambrecht, be vadovavimo elemento, likusi brigados dalis bus dislokuota Vokietijoje ir atvyks į Lietuvą pratyboms.

„Atskiri padaliniai, o gal ir visa brigada, vyks į Lietuvą čia ir treniruosis“, – kalbėjo ministrė.

Pasak A.Anušausko, Vokietijos brigada būtų dislokuojama Lietuvoje per dešimt dienų krizės laikotarpiu ir tokios spartos visiškai pakanka.

„Prisiminkime Ukrainos atvejį – beveik 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą jos pasienyje“, – sakė jis.

Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė siekiantys, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.

Ruošia infrastruktūrą

Šiuo metu Lietuvoje trūksta infrastruktūros apgyvendinti didesnį kiekį sąjungininkų, o brigadą sudaro apie 3–4 tūkst. karių.

Ch.Lambrecht teigia, kad Vokietija atgabens į Lietuvą daugiau amunicijos ir ginkluotės išankstiniam dislokavimui.

Pasak jos, tai palengvins kariuomenės vienetų perkėlimą tarp šalių, nes permesti tik karius yra paprasčiau.

„Ruošiantis perkelti čia visą brigadą, svarbu tuos žingsnius atlikti“, – sakė ministrė.

A.Anušauskas teigė, kad Lietuva yra pasirengusi užtikrinti reikiamas sąjungininkų karių buvimo sąlygas, teikti paramą, plečiant ir karinę infrastruktūrą, ir poligonus pratyboms.

Ruošiantis priimti šalyje daugiau sąjungininkų karių, Lietuva paskelbė statysianti tris naujus karinius miestelius, galinčius talpinti po 800 karių, ir plėsianti kitas kareivines.

„Lietuva gali mumis pasikliauti“

Vokietija ir Lietuva sutarė dėl brigados priskyrimo ir dislokavimo Lietuvoje birželį, rytinėms Aljanso šalims nerimaujant dėl saugumo po Rusijos invazijos Ukrainoje.

A.Anušauskas sakė, kad Rusijos grėsmė yra tiesioginė ir ilgalaikė.

„Vokietijos lyderystė priėmus sprendimą stiprinti priešakinių pajėgų buvimą Lietuvoje (...) rodo Vokietijos įsipareigojimą saugumui visame Baltijos regione“, – kalbėjo ministras.

Ch.Lambrecht tvirtino, jog „Lietuva gali mumis pasikliauti“.

„Mes esame pasirengę vieni kitus ginti, stovėti vieni kitų pusėje, kaip ir priklauso Aljanso partneriams“, – sakė ji.

Lietuva dalyvaus Vokietijos iniciatyvoje stiprinti Europos oro gynybą

Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas šeštadienį paskelbė, kad Lietuva dalyvaus Vokietijos iniciatyvoje sustiprinti Europos oro gynybą.

„Šiandien susitikimo metu patvirtinau, kad mes šitoje europinėje oro gynybos iniciatyvoje dalyvausime“, – žurnalistams Rukloje sakė A.Anušauskas.

Jis nepatikslino, kokia forma šioje iniciatyvoje šalis dalyvaus.

Vokietijos gynybos ministrė teigė, kad ketinimų protokolą dėl europinės oro gynybos sistemos kūrimo su sąjungininkėmis tikisi pasirašyti kitą savaitę vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime.

Pasak jos, oro gynyba Europoje yra vieta „kur reikia pagerinimų, patobulinimų“.

„Todėl Vokietija ir ėmėsi šios iniciatyvos“, – sakė ministrė.

Rugpjūtį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasiūlė kurti priešraketinės gynybos sistemą šiaurės ir rytų Europoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai