Įamžinkite Dalai Lamos vizito akimirkas ir siųskite ikrauk@15min.lt.
Jo Šventenybė Dalai Lama sostinėje viešės rugsėjo 12–13 d. Jis lankysis Seime, Rotušėje susitiks su kultūros, religinių konfesijų ir Tibetą remiančių visuomeninių organizacijų atstovais, o „Siemens“ arenoje skaitys viešą paskaitą apie atsakomybės svarbą šių dienų pasaulyje. Pastarasis renginys bus mokamas – už bilietus gautos lėšos bus skirtos vizito išlaidoms apmokėti ir tibetiečių vaikų mokykloms Indijoje paremti. Savaitę prieš vizitą Vilniuje rengiamos Tibeto kultūros dienos.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Dalai Lama pirmasis atsiuntė pasveikinimą.
Tibeto budizmo (lamaizmo) dvasinis vadovas Dalai Lama yra lankęsis Lietuvoje 1991-aisiais ir 2001-aisiais. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jis pirmasis atsiuntė pasveikinimą – telegrama Lietuvą pasiekė 1990 m. balandžio 4 d.
Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną mūsų šalis laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos narėmis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
Vienoje šeimoje – trys reinkarnacijos
Lhamo Thondupas – toks tikrasis Dalai Lamos vardas, reiškiantis „Norus išpildanti deivė”, – gimė 1935 m. liepos 6 d. Jis buvo penktasis iš 16 žemdirbių šeimos vaikų.
Kai berniukui sukako dveji, įvairūs ženklai ir lamų regėtos vizijos parodė – berniukas yra XIII Dalai Lamos reinkarnacija. Vienas iš vyresnių berniuko brolių buvo pripažintas lamos Taktsero Rinpoche reinkarnacija, o jauniausias – lamos Ngari Rinpoche. Atvejai, kai vienoje šeimoje pasitaiko daugiau nei viena reinkarnacija, yra labai reti.
Tuomet vaikas gavo vardą Jetsunas Jamphel Ngawangas Lobsangas Yeshe Tenzinas Gyatso (Šventasis Dievas, kilnioji šlovė, gailiaširdis, tikėjimo gynėjas, išminties okeanas).
 |
| Dalai Lama (kairėje) ir buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas |
Vienuoliai savo dvasinį lyderį vadindavo Yeshe Norbu (Norus išpildančiu brangakmeniu) ar Kundun (Esatimi), Vakaruose geriau žinomas vardas Jo Šventenybė Dalai Lama, nors būdavo galima kreiptis ir tiesiog „sere”.
Vienuolio mokslus berniukas pradėjo šešerių. Jis mokėsi penkių didžiųjų dalykų (logikos, Tibeto meno ir kultūros, sanskrito, medicinos, budizmo filosofijos) ir tiek pat mažųjų (poezijos, muzikos ir dramos, žodžio meno, astrologijos, sinonimų). 23-ejų jis puikiai išlaikė baigiamuosius egzaminus ir gavo Geshe Lharampa laipsnį, prilygstantį budizmo filosofijos daktaro laipsniui.
Pasiūlė taikos planą, bet Kinijai jis nepatiko
Tibeto politiniu vadovu jaunuolis tapo 1950 m. lapkričio 17 d., praėjus metams po Kinijos invazijos. Nesulaukęs nė dvidešimties, jis jau dalyvavo Pekine taikos derybose su Mao Zedongu ir kitais kinų lyderiais. 1959-aisiais kinų kariams Tibeto sostinėje Lasoje brutaliai numalšinus nacionalinį pasipriešinimą, jam teko pasitraukti į tremtį. Dalai Lama su visa krašto politine administracija įsikūrė šiaurės Indijos mieste Daramsaloje.
1963 m. dvasinis lyderis pristatė demokratinę konstituciją, kuri išplėtė žodžio, tikėjimo ir kitas laisves, Tibeto administracija buvo reformuota.
Dalai Lama skirdavo vyriausybės narius, bet 1990 m. keliasdešimtyje pasaulio šalių išsibarstę tibetiečiai pirmą kartą išsirinko parlamentą, kuris vėliau suformavo vyriausybę. Vėliau buvo leista rinkti ir šios vadovą.
 |
| Dalai Lama |
Aktyviai kovodamas už Tibeto laisvę, dvasinis lyderis ne kartą kreipėsi į Jungtines Tautas. Organizacijos Generalinė Asamblėja dar prieš kelis dešimtmečius triskart priėmė rezoliucijas dėl invazijos į Tibetą, tačiau Kinija teritorijos iki šiol nepaliko.
Prieš ketvirtį amžiaus Dalai Lama JAV Kongrese pasiūlė Penkių žingsnių taikos planą, kad krašte vyrautų harmonija ir būtų saugoma gamta. Jis paragino paskelbti Tibetą taikos zona, sustabdyti kinų perkėlimą į šią teritoriją, pripažinti tibetiečių laisves ir teises, užtikrinti lengvai pažeidžiamos Tibeto aplinkos apsaugą ir sustabdyti Kinijos vykdomą branduolinę programą, pradėti derybas dėl tolesnio Tibeto statuso ir santykių su Kinija. Šį planą taip pat atmetė.
Save vadina paprastu budistų vienuoliu
Dalai Lamos interneto svetainėje svarbiausiu jo įsipareigojimu vadinamas užuojautos, atlaidumo, pakantumo skleidimas. Jam svarbu puoselėti religinę harmoniją ir įvairių tikėjimų atstovų tarpusavio supratimą, mat, nepaisant filosofinių skirtumų, didžiosios pasaulio religijos esą turi tą patį tikslą – sukurti gerą žmogų. Trečias įsipareigojimas – išlikti tibetiečių kovos už laisvę ir teisingumą vėliavnešiu.
Šis Dalai Lama pirmasis apsilankė Vakaruose. Kelionės jam padeda skleisti budizmo, visuotinės atsakomybės, pasaulietinės etikos ir religinės harmonijos idėjas.
Dalai Lama atsidūrė žurnalo „Time” paskelbtame įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuke.
Jo Šventenybė aktyviai dalyvaudavo religiniame dialoge: 1973 m. Vatikane susitiko su popiežiumi Pauliumi VI, vėliau keletą kartų – su Jonu Pauliumi II, o 2006-aisiais – su Benediktu XVI. Ne sykį lankėsi Izraelyje, kur bendravo su vyriausiuoju rabinu, susitiko su įvairių kitų konfesijų dvasiniais lyderiais.
Charizmatiškasis Tibeto dvasinis lyderis, save vadinantis paprastu budistų vienuoliu, Vakaruose itin mėgstamas. Jo idėjas ir kovą už tėvynės laisvę remia ne viena Holivudo garsenybė, įvairių valstybių politikai.
2005-aisiais Dalai Lama atsidūrė žurnalo „Time” paskelbtame įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuke. Už pastangas propaguojant taiką, kovojant su smurtu, indėlį į tarpreliginį dialogą jam buvo suteikta apie šimtas įvairių vardų, apdovanojimų, prizų ir pan. Kova už Tibeto išlaisvinimą 1989 m. buvo įvertinta Nobelio taikos premija.
Jo Šventenybės vardas minimas tarp daugiau nei 70 knygų autorių. Apie jį sukurtas ne vienas filmas. 1997-ųjų juostoje „Septyneri metai Tibete” nusifilmavusi Dalai Lamos sesuo Jetsun Pema įkūnijo savo mamą.
