Išgirdęs šį klausimą Valentinas šypteli ir atsilošia kėdėje, šiek tiek ištiesindamas pakumpusią nugarą. Kuprą, matyt, galima vadinti profesine liga – palinkęs virš žmonių delnų žilagalvis vyras praleidžia valandų valandas. Darbą savo poste jis kasdien pradeda apie vidurdienį, o baigia 19 ar 20 valandą. Būna, užtrunka ir ilgiau.
V.Molis prisidega cigaretę ir išpūsdamas dūmus linkteli: „Sėskis.“ Matyti, kad yra suintriguotas.
Iš obels drožia skulptūras
Sprendžiant iš dešinės Valentino rankos, rūko jis daug: rodomasis ir vidurinysis pirštai smarkiai pageltę. „Po pakelį per dieną – ir tik darbo metu. Rytais ir vakarais nerūkau“, – patvirtina.
Apskritai V.Molis – ne baltarankis. Bent jau ne taip turėtų atrodyti tik pinigus skaičiuojantys pirštai. Valentino panagės neblizga, kai kurių pirštų nagai nuskilę, nedailiai nuaugę. Tačiau į žemdirbį jis nepanašus.
„Mėgstu medį“, – užveda ant kelio. Pasirodo, V.Molis drožia skulptūras. Dažniausiai – iš obels. 12 jo jau pagamintų skulptūrų išdygs prie Palangos „Anapilio“, kai šis bus baigtas restauruoti.
Vieną V.Molio skulptūrą poilsiautojai gali pamatyti svečių namų „Po kaštonu“ kieme Maironio gatvėje. Ar čia apsistojęs ir pats chirologas?
„Kaimynystėje – jau antrus metus gyvenu pas Stasį Povilaitį“, – šypteli.
Šeimyniniam gyvenimui nesutvertas
Nereikia būti chirologu, kad dešiniajame V.Molio delne pastebėtum aiškią geometrinę figūrą. Bermudų trikampis? Nusijuokia, vadinasi, turi humoro jausmą.
Kaimynystėje – jau antrus metus gyvenu pas Stasį Povilaitį.
„Tai – Fatimos akis, kai delne susijungia lygios vienodo intensyvumo kraštinės – žinių arba Merkurijaus, proto ir likimo linija. Kai toks trikampis yra vaiko delne, tai – indigo vaikas“, – paaiškina.
Valentinui – 61-eri. Kai jis augo, tokio termino dar nebuvo. „Indigo – tai ne šio pasaulio gyventojas“, – supaprastintą apibrėžimą pateikia pašnekovas.
Ar ir jis toks? „Turbūt galima sakyti, kad taip“, – susimąsto.
Žmogaus psichologija V.Molis domisi nuo ankstyvos vaikystės – septynerių ar aštuonerių metų. Iš prigimties jis vienišius ir atskalūnas su velniška intuicija.
Pašnekovas turi ir vaikų, ir anūkų, bet šeimyniniam gyvenimui nesutvertas: „Esu laisvas ir nepriklausomas.“ Išsiskyręs?
„Tai išsiskyręs, tai neišsiskyręs“, – nuleidžia juokais, bet iš žybtelėjusių akių supranti – moteris jis myli.
„Po perkūnais, aš gi profesionalas!“
V.Molis yra mokęsis fizikos, Vilniaus universitete įgijo ekonomisto diplomą. Pirmasis jo darbas buvo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos specialiajame archyve.
Esu laisvas ir nepriklausomas. Tai išsiskyręs, tai neišsiskyręs.
„Profesorius iš jo galėdavo pasiimti 10, o aš – 12 knygų“, – sako lyg rimtai, lyg juokais.
Iki nepriklausomybės V.Molis ragavo ir pedagogo duonos – mokė istorijos, ekonominės geografijos. Tačiau kad ir ką veiktų, niekada nesijautė sėdįs savo rogėse: „Visada jaučiau, kad einu į šoną.“
Prieš du dešimtmečius jis rimtai susidomėjo chirologija. Mokytis pradėjo nuo savo delno analizės: „Būtinai reikia pažinti save, po perkūnais, aš gi profesionalas!“
Įvairią profesinę literatūrą jis skaito iki šiol. Kad tai – ne tušti žodžiai, įrodo iš kuprinės ištraukdamas knygą rusų kalba „Jūsų karma ant delno“.
„Domiuosi naujovėmis ir skaitau visą medžiagą, atkeliaujančią iš Miuncheno parapsichologijos instituto Chirologijos skyriaus. Profesinė literatūra man būtina, nes keičiasi pasaulis, žmonės“, – paaiškina ir pažymi, kad tai – rimtas mokslas, skaičiuojantis jau 5000 metų.
„1913 metais Paryžiuje antrajame eksperimentinės psichologijos kongrese chirologija buvo pripažinta mokslu“, – akcentuoja.
Pinigai gerai, bet turi būti ir įdomu
Penkerius metus jo buvimo vieta Palangoje nesikeičia: „Pasitikrinau su bioenergetiniais rėmeliais – viskas tinka.“
Pirmaisiais metais Palangoje, kai iš delno skaitė vos už 20 litų, V.Molis konsultuodavo kelias dešimtis poilsiautojų: „Tai buvo konvejeris. Supratau, kad taip dirbti negalima“, – sako jis.
Priklauso nuo kontakto, kurį pavyksta užmegzti, nuo žmogaus požiūrio. Tikrai ne nuo skirto laiko, nes neturiu supratimo, kiek užtrunku.
Šiemet nustačius 20–30 eurų kainą, klientų gretos išretėjo: atsisijojo smalsuoliai ir tie, kurie į chirologiją žiūri kaip į pramogą. Galima sakyti, liko tikslinė auditorija.
Nuo ko priklauso kaina? „Tai – žaidybinis elementas. Priklauso nuo kontakto, kurį pavyksta užmegzti, nuo žmogaus požiūrio. Tikrai ne nuo skirto laiko, nes neturiu supratimo, kiek užtrunku“, – atsidūsta.
V.Moliui svarbu, kad jam pačiam būtų įdomu: pinigai – dar ne viskas. Skyręs laiko 15min.lt jis lengva ranka atsisakė kelių klienčių: „Jei norės – sugrįš.“
Pažvelgė ir į Stasio Povilaičio delną
V.Molis iš delno skaito pagal verslo liudijimą astrologijos veiklos pagrindu. Jo skaičiavimais, yra matęs apie 10 tūkst. delnų. Kai kurie klientai nuolatiniai, tarp jų yra ir baltarusių, rusų, latvių, estų: „Šiame regione mane žino.“
Vadinasi, skaitant iš delno galima sukaupti nemenką kapitalą?
„Dukterėčia man sakė: „Tu gi pinigus renki – duok ir man.“ O aš sakau: „Tai eik ir parink.“ Aš nieko neturiu, bet niekada ir nesiskolinau. Daug laiko praleidžiu draugo sodyboje ant Asvejos ežero kranto – daugiau nieko ir nereikia. Skaniausia – lašinys su svogūnu, o ausiai nėra malonesnio garso už malkų spragsėjimą krosnyje, – šypteli.
Šalutiniu chirologijos poveikiu V.Molis vadina emocinį krūvį. „Visi jūs – energetiniai vampyrai“, – sako. Be to, vaizdas delne gali ir labai sujaudinti.
„Pavasarį prie Seimo sutikau Vytautą Galvoną – buvome bičiuliai, kartu mokėmės fizikos. Be to, aš irgi pilotas, tik jau nepraktikuojantis. Esame sena chebra su Jurgiu Kairiu, Rolandu Paksu. Su Vytautu porai valandų prisėdome kavinėje, dirstelėjau į jo delną ir įspėjau: „Daugiau neskraidyk.“ Nepaklausė“, – dėl draugo, lėktuvo katastrofoje žuvusio birželio 26-ąją, apgailestauja pašnekovas.
V.Molis yra tyrinėjęs įvairių žinomų žmonių delnus: modelių, verslininkų, politikų, šou pasaulio atstovų, medikų, profesorių, pedagogų.
O į S.Povilaičio pažvelgė? „Ir į jo, ir į jo dukters“, – neslepia, bet, ką ten matė, neišduoda.
Ritualai ant Birutės kalno
V.Molis Palangoje jaučiasi savas, tačiau, kitaip nei vietiniai, jis išnaudoja visus pajūrio privalumus. Keliasi anksti: šeštą ar septintą ryto jį sutiksi paplūdimyje – vaikštinėja, maudosi, mina dviratį.
„Man čia viskas pažįstama. Turiu savo takus, Birutės kalną, rytais atlieku pagoniškus ritualus ir pasisemiu energijos. Užlipu, pabučiuoju ąžuolą, beržą, liepas. Pasižiūriu į jūrą“, – pasakoja ir prisidega kažkelintą cigaretę ranka, slepiančia lyg kinų hieroglifais išrašytą delną.
Tai, kas liko paraštėse
* Širdies, proto ir likimo linija žmogaus delne iš esmės nesikeičia – jos susiformuoja dar įsčiose.
* Didesnę dalį chirologo V.Molio klientų sudaro moterys – jos drąsesnės, smalsesnės, žingeidesnės ir labiau linkusios į savianalizę. Vyrai – inertiškesni. Tačiau tie, kurie domisi chirologija, esą yra intelektualai. „Jie jaučia, kad jų karminė likimo linija ir intuicija padidėjusi, todėl juos tokie dalykai traukia. Kaip sakoma, sena siela, kuri viską žino, bet nežino, kaip save išreikšti“, – aiškina V.Molis.
Jautrūs žmonės, prieš ištiesdami chirologui delną, turėtų gerai pamąstyti, ar jiems iš tikrųjų to reikia.
* Pokalbis su chirologu prasideda nuo rankos paspaudimo. Po to V.Molis pažvelgia į baltus mėnuliukus prie nago: iš to galima spręsti apie žmogaus sveikatą. Chirologas įvertina ir abiejų plaštakų pirštų ilgį, lankstumą. Kiekviena detalė turi savo reikšmę.
* Dažniausiai žmonėms rūpi meilės reikalai, be to, pinigai, karjera, vaikai, ligos. Vyresnio amžiaus klientai paklausia ir apie mirtį. Tačiau V.Molis paaiškina, kad tai išsiaiškinti tikrai neturėtų būti pagrindinis tikslas. Žmogus turi gyventi tiek, kiek skirta, ir iki paskutinio atodūsio save realizuoti.
* Kreipdamiesi į chirologą žmonės labai dažnai nori išspręsti kokią nors problemą ir gauti receptą, kaip tai padaryti. Teks nusivilti. Receptų V.Molis nedalija, tik gali padėti geriau pažinti save, suprasti, koks esi iš tikrųjų, ir pagal tai kreipti savo gyvenimą.
* Jautrūs žmonės, prieš ištiesdami chirologui delną, turėtų gerai pamąstyti, ar jiems iš tikrųjų to reikia, ar jie pasirengę išgirsti apie save tai, ko galbūt nenorėtų. Tai – ne žaidimas. Net tiems, kurie delną atkiša dėl pramogos, kai kurie išgirsti dalykai užsifiksuoja ir gali neduoti ramybės. „Tai, ką sužinosi, yra kaip 25 kadras – užsiprogramavai ir viskas“, – pastebi V.Molis.