Nors apeliacinės instancijos teismas mano, kad medikai galėjo tinkamai neatlikti savo pareigų, jis kontatavo, jog priežastinis ryšys tarp minėtų pareigų pažeidimo ir pacientės mirties nebuvo nustatytas.
Po dviejų instancijų teismų išteisinimų valstybė už išlaidas advokatams A.Eigminui turės sumokėti 9 tūkst. eurų, L.Lapinaitei – 6,6 tūkst. eurų.
Vilniaus apygardos teismas praeitą savaitę paskelbė, kad, skirtingai nei medikus taip pat išteisinęs pirmosios instancijos teismas, jis mano, jog byloje yra duomenų, kurie leidžia spręsti, jog išteisintieji gydytojai chirurgai A.Eigminas ir L.Lapinaitė savo pareigų neatliko tinkamai: neįtarė sepsio, nevertino pacientės būklės pokyčių, nepaskyrė jai empirinės antibakterinės terapijos.
Tačiau vertindamas, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp minėtų pareigų pažeidimo ir pacientės mirties, teismas pabrėžė, kad net ir atlikus nukentėjusiosios autopsiją, nebuvo gautas vienareikšmis atsakymas dėl jos mirtį sukėlusios priežasties.
„Baudžiamojoje teisėje galioja taisyklė, jog visos nepašalintos abejonės privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo verdikte.
Anksčiau už išlaidas advokatams per ikiteisminį tyrimą ir pirmos instancijos teisme A.Eigminui iš valstybės buvo priteista 8 tūkst. 850 eurų, Vilniaus apygardos teismas nauju nuosprendžiu šią sumą sumažino iki 6 tūkst. eurų.
Be to, teismas nutarė priteisti A.Eigmino naudai 3 tūkst. eurų už patirtas proceso išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
24 metų pacientė M.J. ligoninėje mirė 2017 metų gruodį.
Pasak teismo, byloje nustatyta, kad pagrindinis mirusiosios susirgimas buvo nepatikslintos etiologijos infekcija, kuri komplikavosi sisteminio uždegiminio atsako sindromu, sepsiniu šoku, kilo kitų komplikacijų.
„Būtent nepatikslintos etiologijos infekcija buvo tiesioginė nukentėjusiosios mirties priežastis. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog infekcija, dėl kurios pacientei kilo komplikacijos, pacientės hospitalizavimo I-ajame chirurgijos skyriuje metu jau buvo prasidėjusi, nes pagal pacientės medicininių tyrimų rezultatus buvo galima įtarti bakterinę infekciją“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
„Vis dėlto, byloje kylančių abejonių dėl to, ar net ir laiku paskirta empirinė antibakterinė terapija, kurios metu nėra skiriamas siauriausio veikimo spektro vaistas, nes nėra turima kraujo pasėlio rezultatų, būtų padėjusi išvengti negrįžtamų padarinių, nebuvo pašalintos net ir apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą. To nepatvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausti medicinos specialistai ir ekspertai“, – pripažino trijų teisėjų kolegija.
Ji padarė išvadą, kad merginos mirčiai įtakos turėjo visa nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių grandinė, nulėmusi tai, kad atliktų sveikatos priežiūros sistemos veiksmų visuma nebuvo tinkama.
„Nepaneigta ir aplinkybių iki pacientės hospitalizavimo chirurginiame skyriuje įtaka nukentėjusiosios savalaikiam sveikatos priežiūros paslaugų negavimui ir kilusioms pasekmėms“, – rašoma teismo nutartyje.
Teisėjos Eglė Gruodienė, Nijolė Žimkienė ir Jurgita Kolyčienė atkreipė dėmesį, kad baudžiamoji teisė nėra vienintelė priemonė ginti nukentėjusiųjų teises ir teisėtus interesus tokio pobūdžio bylose.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą aukštesnei instancijai skundė tiek prokuratūra, tiek nukentėjusiųjų advokatas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teismai anksčiau yra priėmę apkaltinamuosius nuosprendžius dviem chirurgams, kurių pacientai mirė.
2019 metais taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad chirurgas urologas Mindaugas Žiukas yra kaltas dėl paciento mirties. Pernai balandį šis kasacinis teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl pacientės mirties kaltu pripažintam chirurgui Žilvinui Saladžinskui.
